Teisminis precedentas Lietuvos teisinėje sistemoje 1918-1940 metais

LTRomanų – germanų (civilinės) teisės tradicijos valstybėse, kurioms priskiriama ir Lietuva, precedentas kaip teisės šaltinis formaliai nepripažįstamas, tačiau Lietuvos teisėje 1918 – 1940 m. susiklostė paradoksali tendencija, kai reikalaujant, kad teismai remtųsi tik įstatymu, jiems buvo suteikiama ir teisėkūros ad hoc teisė. Todėl nėra tikslinga kalbėti apie Lietuvos precedentinės teisės naujumą, nes tai – ne vien XX a. paskutinio dešimtmečio teisinės reformos padarinys ar bruožas. Šiame straipsnyje, remiantis atitinkamomis Lietuvos valstybės konstitucijų, Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo įstatymo ir Teismų santvarkos įstatymų nuostatomis bei žymiausių to meto teisės mokslininkų darbais, siekiama atskleisti teismų praktikos kaip teisės šaltinio reikšmę 1918-1940 metais. Tiriant minėtą objektą, taikyti istorinis, loginis ir lingvistinis metodai. Chronologinis mokslinio tyrimo tarpsnis šiame darbe – 1918 - 1940 m.-pasirinktas, apibrėžiant tuometinės nepriklausomos Lietuvos valstybės teisės gyvybingumą ir tuo laiku galiojusių teisės šaltinių problemos moksliniu požiūriu aktualumą, siekiant užpildyti teismų praktikos klausimo spragą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Precedentas; Teisės šaltiniai; Tribunolai.

ENCountries of the Roman-Germanic (civil) law tradition, including Lithuania, do not formally recognise precedent as a source of law. However, in 1918-1940, there emerged a paradoxical tendency when, while requiring that courts rely solely on laws, they were given an ad hoc legislative right as well. Therefore, it is not accurate to talk about the novelty of the Lithuanian case law because it is not a consequence or a feature of the legal reform of the last decade of the 20th century alone. This work aims to discuss the significance of case law as a source of law in 1918-1940 on the basis of the constitutions of the Lithuanian state, the provisions of the Interim Law on Lithuanian Courts and Their Work and the Law on Court Organisation, as well as the works of contemporary renowned legal scholars. The study uses historical, logical and linguistic research methods. The chronological period of scientific research (1918-1940) was selected in order to emphasise the vitality of the law of the independent Lithuanian state and the scientific relevance of the legal sources that were in effect then, as well as in order to fill the gap of the case law issue.