[XVI-XVIII amžiaus lietuviškų kalvinistų giesmynų kalba: redagavimo istorija. Birutė Kabašinskaitė] : recenzija

LTBirutės Kabašinskaitės monografija skirta viduriniojo, Kėdainių krašto, rašomosios kalbos varianto formavimosi istorijai. Nors šio rašomosios kalbos varianto tyrinėjimų yra nemažai, didžioji dalis jų skirta Mikalojaus Daukšos kalbos analizei, o kalvinistų leidinių – Merkelio Petkevičiaus katekizmo, Jokūbo Morkūno Postilės, Knygos Nobažnystės ir kitų – tyrimai dar tik įsibėgėja. Kėdainių krašto leidinių kalbos formavimuisi įtakos turėjo keletas veiksnių. Pirmiausia, tai dviejų tarpusavyje konkuruojančių religinių konfesijų – katalikų ir reformatų – leidiniai. Be to, reformatų leidiniai daugiausia buvo ne vieno autoriaus, o kolektyviniai darbai. Skiriasi ir pats tekstų pobūdis: vieni – originalūs tekstai arba laisvi vertimai (pvz., pamokslai, maldos), kiti – griežtai reglamentuoti vertimai (pvz., evangelijos), treti – redaguoti ankstesni vertimai ar originalūs kūriniai. Ypač šiuo požiūriu nevienalyčiai yra giesmynai. Todėl jų kalbos analizė atskleidžia ne tiek šnekamosios kalbos, tarmės ypatybes, kiek autorių ir redaktorių pastangas sunorminti, sudaryti vieną rašomosios kalbos sistemą. Kabašinskaitės monografijoje apžvelgiama keturių kalvinistų giesmynų redagavimo istorija, t. y. iš ankstesnių giesmynų perimtų psalmių ir giesmių taisymai, siekiant nustatyti bendriausias rašomosios kalbos norminimo tendencijas. [Iš straipsnio, p. 357]Reikšminiai žodžiai: Birutė Kabašinskaitė. "XVI-XVIII amžiaus lietuviškų kalvinistų giesmynų kalba: redagavimo istorija".