Адаптация русских в контексте этнической структуры современного общества Литвы

LTStraipsnyje nagrinėjamos rusų ir rusakalbių gyventojų adaptacijos strategijos. Socialinė adaptacija suvokiama kaip individo siekių, lūkesčių derinimas su jo galimybėmis ir su visuomenės lūkesčiais bei reikalavimais. Siekiant įvertinti kultūrinio tapatumo ir socialinės adaptacijos sąsajas straipsnyje pasitelkiama J.W.Berry akultūracijos koncepcija, pažymint, kad adaptacijos tipas yra daugiau negu individualaus elgesio strategija. Straipsnyje apibūdinami visuomenės etninei struktūrai būdingi elementai, pagrindiniai daugumos ir mažumos grupių socialinės organizacijos, tarpusavio santykių išraiškos tipai. Nedominuojančios etninės grupės gali reikštis kaip mažumos, diasporos arba piliečiai. Nepaisant formalių lygybės kriterijų, didelę reikšmę turi subjektyvi mažumų savijauta ir situacijos suvokimas, kuriam svarbios formalios teisės, grupės kolektyvinė patirtis, tiesioginė ir simbolinė sąveika su daugumos nariais bei daugumos nuostatos. Reali arba numanoma nelygybė gali kurti arba stiprinti mažumų tapatybę. Kai atskiri etninės mažumos individai suvokia savo subordinuotos padėties bendrumą ir siekia išsaugoti savo etnokultūrinį identitetą, formuojasi diaspora. Korporatyvizmas, bendruomenės solidarumas tapo svarbia išgyvenimo svetimoje aplinkoje sąlyga bei svarbi profesinės sėkmės prielaida. Postindustrinėse visuomenėse diasporų vaidmuo sumenko, tačiau besiformuojančios „naujosioms diasporoms” pasireiškia ir „klasikinės diasporos” bruožai. Galiausiai gali susiklostyti pilnateisių piliečių bendruomenė, kurioje nevyraujančios etninės grupės reikštųsi kaip „integruotos mažumos”. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė struktūra; Rusų tautinė mažuma; Adaptacija; Ethnic structure; Russian ethnic minority; Adaptation.

ENThe article examines the strategies of adaptation of the Russians and the Russian-speaking people. Social adaptation is understood as the coordination of an individual’s goals and expectation with his/her possibilities and social expectations and requirements. In order to evaluate the interrelation between cultural identity and social adaptation, the article draws on J. W. Berry’s concept of acculturation. The article describes the elements of the society’s ethnic structure, as well as the main types of the expression of the social organisation of majority and minority groups and their mutual interrelations. Non-dominant ethnic groups may express themselves as minorities, diasporas or citizens. The subjective feelings of minorities and their perception of the situation are very important, regardless of the formal criteria of equality. In this regard, the formal rights, the collective experience of the group, the direct and symbolic interaction with the majority group, and the majority’s attitudes are significant. The actual or perceived inequality may create or strengthen the identity of the minorities. A diaspora emerges when individual ethnic minority members realise the commonality of their subordinate position and seek to preserve their ethno-cultural identity. Corporativism and communal solidarity is an important condition of survival in an alien environment and an important precondition for professional success. Finally, a community of full-fledged citizens is also possible, in which non-dominant ethnic groups behave as “integrated minorities”.