Vargo ir šelmystės dainos

LTLietuvių liaudies dainų masyve darbo dainos ne pati didžiausia grupė, tačiau jos nepralenkiamos savo įvairove. Pirmiausia tai lėmė kaimo žmogaus atliekamų darbų gausa. Tie darbai dažnai tarp savęs nesusiję, dirbami tik tam tikros socialinės ar amžiaus grupės, vienos lyties asmenų. Kai kurie verslai, pavyzdžiui, žvejyba, grikių rovimas, tradiciškai įsivaizduojami kaip apibrėžtų regionų savastis. Dainuota tiek atvirose erdvėse, tiek patalpose, tiek dirbant, tiek ilsintis. Nelabai suklystume kai kurias dainas (pvz., naktigonių, medžioklės) pavadindami laisvalaikio ar pramogų dainomis. Kiekvieno darbo, poilsio pertraukų ar pabaigtuvių specifika, juos lydinčių dainų, apeigų ir papročių gausa formavo atitinkamą tekstų stilistiką, o improvizacijos vedamas kūrėjas nesivaržydamas į vieną kūrinį dėstė situacijai tinkamus įvairiausių dainų fragmentus. Tokia mozaika kėlė nemenką rūpestį dainų sistemų kūrėjams, ieškojusiems argumentų dainų grupėms išskirti. Kalbėdami apie jas šiuolaikinėmis sąvokomis ir į šių dainų kūrėjus žvelgdami kaip į atskiras socialines grupes, jose rastume ir folklorinės subkultūros požymių. Visais laikais gyvavo neformalios amžiaus grupės, patirtį perimančios iš bendraamžių ir pirmtakų, ir kai kurias dainas galėtume išskirti kaip tradiciškai moterų (lopšinės, Velykų sūpuoklinės, kupoliavimo dainos) arba vyrų (lalautojų dainos) repertuarą. Pasak A. Kargino ir A. Kostinos, tokių grupių kiekis ir gyvybingumas priklauso nuo konkrečių socialinių, kultūrinių bei istorinių aplinkybių'. Šiame „Lietuvių liaudies dainyno" tome skelbiamos dainos apie ganymą, medžioklę ir žvejybą. Jas galėtume pavadinti atviros erdvės darbų ar su gyvūnija susijusių verslų dainomis. Kiekviena dainų grupė turi savitą istorinį kontekstą ir etnologinį podirvį, todėl bus apžvelgiamos trijuose savarankiškuose skyreliuose. [Iš teksto, pReikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies dainynas; Liaudies dainos; Darbo dainos; Ganymas; Medžioklė; Žvejyba; Folk songs; Work songs; Grazing activities; Hunting; Fishing.