Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai
LTStraipsnyje plėtojamas tarmėtyros diskursas, skirtas tarmiškumo estetinei vertei interpretuoti. Pristatomo tyrimo tikslas – atliekant emic, t. y. paprastojo kalbos bendruomenės nario, naratyvo analizę, įvertinti tarmiškumo estetinę vertę, vertės savarankiškumą ir sąsajas su kitais tarmiškumo parametrais. Empirinis pagrindas svarstyti tarmiškumo estetinės vertės klausimą yra 8 tekstų-stimulų, reprezentuojančių skirtingas regiolektines raiškas, percepcijos ir vertinimo duomenys, gauti 21 regioniniame punkte ir 3 didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vykdant perceptyviosios dialektologijos tyrimą. Straipsnyje pirmiausia sukuriama teorinė ir metodologinė prieiga percepcijos duomenims vertinti. Pristatomos etic, t. y. tyrėjo, tradicijos kodų estetiškumą konceptualizuojančios ir pagrindžiančios hipotezės. Atlikus tekstų-stimulų patrauklumo įverčių analizę formuluojamos apibendrinamosios įžvalgos dėl patrauklumo įverčių priklausomybės nuo bendrinės kalbos veiksnio formuojantis tarmiškumo vaizdiniams, taip pat patrauklumo įverčių sąsajos su kalbinės gimtinės kodo percepcija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estetinė vertė; Tarmiškumas; Regiolektas; Emic naratyvas; Perceptyvioji dialektologija; Aesthetic value; Dialecticisms; Regiolect; Emic narrative; Perceptual dialectology.
ENThe article focuses on the discourse of dialectology aimed at the interpretation of the aesthetic value of dialectality. The aim of the research is to evaluate the aesthetic value of dialectality, the independence of the value and its connections with other parameters of dialectality through the analysis of the narrative of emic, i.e., an ordinary language community member. The perception and evaluation data of eight texts-stimuli representing different regiolectal expressions, which were collected in 21 regional points and three cities (Vilnius, Kaunas and Klaipėda) in the course of the study of perceptual dialectology, constitute the empirical basis for the consideration of the aesthetic value of dialectality. First of all, the article creates a theoretical and methodological approach for the evaluation of the perception data. It presents etic, i.e., the researcher’s, hypotheses conceptualizing and substantiating the aesthetics of the codes of tradition. After analysing the evaluations of attractiveness of the texts-stimuli, the generalizing insights are drawn concerning the dependence of the evaluations of attractiveness on the factor of the standard language in the formation of the images of dialectality as well as the connections between the evaluations of attractiveness and the perception of the code of linguistic homeland. [From the publication]
- Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės vaizdiniai / Laura Geržotaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 81, p. 175-198.
- Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas / Laura Geržotaitė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (27 p.).
- Jaunųjų žemaičių raiškos idealai : sąmoningosios nuostatos / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2011, Nr. 20 (25), p. 209-220.
- Kalbėjimas su tėvais tarmiškai ir gyventojų požiūris į tarmes Žemaitijos miestuose (kiekybinė analizė) / Regina Kliukienė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 5 p. 1-15.
- Lietuvos miestų gyventojų tarminės regioninės savimonės ypatumai (sociolingvistinio tyrimo duomenimis) / Viktorija Baranauskienė, Dovilė Krupickaitė. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
- Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis / Loreta Vaicekauskienė, Erika Sausverdē. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
- Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 35 (40), p. 63-91.
- Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (24 p.).
- Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys : variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis) / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 89-120.
- Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai / Diana Dambrauskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 83, p. 227-247.
- Požiūris į tarmes ir nuostatos dėl jų vartojimo trijose Dzūkijos etnografinio regiono dalyse / Laima Kalėdienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 125-151.
- Tarmės mieste: mokėjimas, vartojimas ir kalbinės nuostatos / Regina Kliukienė. Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 91-105.
- Tarminio kalbėjimo estetinė vertė : nuostatų tyrimas / Daiva Aliūkaitė. Tekstai ir kontekstai: transformacijų kaita. 2007, [t. 1], p. 211-223.
- Tarminio kalbėjimo savivertė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos / Rima Bakšienė. Lietuvių kalba. 2015, 9, 1 pdf (22 p.).
- Tarminio kalbėjimo vertinimas Paprūsėje: XXI a. pradžios Vištyčio arealo tyrimas / Rima Bakšienė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (18 p.).
- Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų / Danguolė Mikulėnienė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 35 (40), p. 51-62.
- Tarmiškumo tvarumas didmiestyje: emic naratyvo kūrėjo perspektyva / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 38 (43), p. 85-100.
- Tarmiškumo tvarumas Lietuvos regionuose: „emic“ naratyvo kūrėjo perspektyva / Daiva Aliūkaitė. Lietuvių kalba. 2020, 15, 1 pdf (22 p.).
- Vilkaviškio jaunuolių kalbinė gimtinė: ribos, taisyklingumo ir patrauklumo vertės / Laura Geržotaitė, Agnė Čepaitienė. Verbum. 2016, t. 7, p. 84-100.
