Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis "juj-

LTStraipsnyje pirmą kartą aptariamos lietuvių vietovardžių su šaknimis juj-/jūj- kilmės galimybės. Bandant išsiaiškinti oikonimo Jujėnai kilmę išsamiai analizuojami gyvosios kalbos duomenys ir jo užrašymai istorijos dokumentuose – Vabalninko bažnyčios XVII–XVIII a. metrikų knygose, administracinio pobūdžio šaltiniuose. Užfiksavus daug istorinių variantų analizuojamos jų atsiradimo priežastys, pagrindžiama, kodėl dabartinę formą galima laikyti autentiška. Suradus šaknį juj- turintį istorinį asmenvardį *Jujnyčia, keliama asmenvardinės oikonimo kilmės hipotezė. Teigiama, kad iš gyvosios kalbos užrašyti vandenvardžiai (variantai) Jujà, Jùjos liñkis, Jūjà gali rodyti juj-/jūj- apofoniją. Neatmetama, kad šie vietovardžiai gali būti kilę iš avd. *Jujà, *Jūjà. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Toponimika; Antroponimika; Oikonimai; Onimai; Toponymy; Anthroponymy; Oikonyms; Onyms.

ENThe article provides the first discussion concerning the possibilities of the origin of Lithuanian toponyms with the roots juj-/jūj-. In the attempt to determine the origin of the oikonym Jujėnai, the article undertakes a thorough analysis of the data from the colloquial language and its records in historical documents, i.e. 17th–18th century parish registers of Vabalninkas Church and the sources of administrative type. After collecting a number of historical variants, the reasons of their occurrence are analysed in the study. Arguments as to why the present form can be considered authentic are provided. After the historical personal name *Jujnyčia with the root juj- was identified, the possibility of the oikonym’s anthroponymic origin was put forward. It is asserted that the hydronyms (variants) collected from the colloquial language Jujà, Jùjos liñkis, Jūjà may show the apophony of juj-/jūj-. It is worth considering that the above toponyms can be traced to the personal name *Jujà, *Jūjà. [From the publication]

• Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 83, p. 178-192.
• Dėl kaimo vardo Jedžiõtai raidos ir kilmės / Laimutis Bilkis. Lituanistica. 2020, Nr. 4, p. 275-287.
• Karsakiškio seniūnijos gyvenamosios vietos / Petras Juknevičius. Panevėžys : Reklamos agentūra "25 kadras", 2020. 172 p.
• Lietuvių asmenvardžiai = Lithuanian personal names / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
• Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše / Daiva Sinkevičiūtė, Veslava Račickaja. Archivum Lithuanicum. 2014, t. 16, p. 295-322.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių pavardžių susidarymas, XIII-XVIII a / Vitalija Maciejauskienė. Vilnius : Mokslas, 1991. 319 p.
• Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII amžiaus bažnytinėje knygoje / Vitalija Maciejauskienė. Archivum Lithuanicum. 2009, t. 11, p. 159-188.
• XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga / Vidas Garliauskas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 173 p., [2] faks. lap.
• XVII a. pabaigos - XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai / Jonas Palionis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 327 p.
• XVI-XVIII a. kauniečių asmenvardžiai / Alma Ragauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 210 p.