LTPagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas – tarpukario Lietuvos žydų dailininkai ir jų pastangos vienytis. Analizuojamas žydų menininkų siekis burtis į grupes, reprezentuoti ir pristatyti savo dailę, išlaikyti tautinį identitetą. Supažindinama su pagrindiniais dailininkų sambūrių organizatoriais, dalyviais, rengimo aplinkybėmis ir tikslais. Aptariami trys atvejai: Žydų tautos tarybos Kultūros sekcijos instituciniu lygmeniu vykdyta kultūros politika, visuo meniniu pagrindu susibūrę žydų menininkai ir Neemijos Arbitblato Meno galerija, kaip unikali tarpukario Lietuvos parodų erdvė, daugiausia eksponavusi žydų menininkų kūrybą. Tyrime akcentuojamas ne meninis palikimas ar jo vertė, bet žydų menininkų kultūrinio gyvenimo procesai tarpukario Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dailė; Menininkai; Parodos; Menas; Žydų dailė; Sambūriai; Meno parodos; Berlynas; Tarpukaris; Neemija Arbitblatas (Arbit Blatas; Nicolai Arbitblatas; Nechemija Arbitblatas); Art; Artists; Exhibitions; Jewish art; Gatherings; Lithuania; Berlin; Interwar period.
ENThe main subject of this paper is the Jewish artists of interwar Lithuania and their efforts to unite. It analyses the aspirations of Jewish artists to unite into groups, to represent and present their art, and to maintain their national identity. The article introduces the main organisers, participants, circumstances and goals of the artists’ gatherings. It discusses three cases: the cultural policy pursued by National Jewish Council’s Section of Culture at the institutional level; Jewish artists who gathered on a social basis; and the Art Gallery of Neemiya Arbit Blatas as a unique exhibition space in inter-war Lithuania, which mainly exhibited the works of Jewish artists. The paper focuses not on the artistic legacy or its value, but rather on the processes of cultural life of Jewish artists in interwar Lithuania. [From the publication]