Religious identity and family practices in a Post-Communist society: the case of division of labor in childcare and housework

LTReikšminiai žodžiai: Religinė tapatybė; Religingumas; Šeimos vertybės; Vaikų priežiūra; Namų ruoša; Postkomunistinė visuomenė. Keywords: Religious identity; Religiosity; Family values; Childcare division; Housework division; Post-communist society.Reikšminiai žodžiai: Religinė tapatybė; Šeimos vertybės; Vaikų priežiūra; Namų ruoša; Postkomunistinė visuomenė; Postkomunizmas; Religious identity; Family values; Childcare; Housework; Post-Communist society.

ENThis paper aims to analyze the way religious identification and practices influence family practices in the division of labor in childcare and housework in contemporary Lithuania. The analysis is based on a quantitative survey (n = 3000) representing the last Soviet generation born between 1970 and 1985. The sample was distributed across five groups according to religious identification and practices—devout religionists, somewhat devout religionists, traditional religionists, cultural religionists and secularists. Statistical data analysis showed devout religionists and secularists were applying equal childcare and housework division practices. Meanwhile, the other three groups were practicing more traditional types of childcare and housework division practice where the main role is played by women. The results also show that religious identity is not relevant in explaining the way couples share housework duties. The results show that religious identification may lead to diverse family practices regarding childcare and housework divisions: reflexive and practiced (non)religious identification leads to more egalitarian family practices. [From the publication]

• Jaunimo religinis tapatumas, religingumas ir religinė socializacija šiuolaikinėje Lietuvoje: veikėjai ir jų sąveikos / Rimgailė Dikšaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2022, Nr. 13, p. 49-75.
• Krikščioniškumas kaip socialinių laikysenų veiksnys totalitarinėje ir posovietinėje visuomenėje / Irena Eglė Laumenskaitė. Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2015. 199 p.
• Lietuvos šeima ir modernybės projektas: prieštaros bei teorizavimo galimybės / Aušra Maslauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 310-319.
• Lietuvos šeima : tarp tradicijos ir naujos realybės / atsakingos redaktorės ir sudarytojos Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė ; Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2009. 559 p.
• Religingumas ir/ar dvasingumas Lietuvoje : religijos sociologijos perspektyva / Jolanta Kuznecovienė, Aušra Rutkienė, Milda Ališauskienė. Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016. 113 p.
• The Agency in Islam or human rights? The case of pious Baltic Muslim women / Morta Vidūnaitė. Religions (Basel). 2023, vol. 14, iss. 7, 937, p. 1-20.
• The social history of irreligion in Lithuania (from the 19th century to the present) : between marginalization, monopoly and disregard? / Milda Ališauskienė. Freethought and atheism in Central and Eastern Europe / edited by Tomáš Bubík, Atko Remmel, David Václavík New York : Routledge, 2020. P. 155-176.