The Educating of students' decision making competence in the problem based learning context: facing the perspective of the contemporary knowledge society

LTStraipsnyje yra nagrinėjama, kas lemia individo gyvenimo kelio pasirinkimus ir koks yra ugdymo vaidmuo formuojant sprendimo priėmimo kompetenciją. Straipsnio tikslas yra filosofiniu požiūriu kritiškai analizuoti sprendimo priėmimo kompetenciją ir jos formavimo būdus, taip pat ir į problemą orientuotą mokymą kaip vieną iš jų. Pirmojoje straipsnio dalyje yra pristatoma sprendimų priėmimo kompetencijos sąvoka ir galimi veiksniai, kurie lemia asmens pasirinkimus ir sprendimų priėmimą. Aptariami skirtingi filosofiniai ir psichologiniai požiūriai į šią problemą. Antrojoje dalyje yra analizuojami prieštaravimai tarp individo sprendimo priėmimo ir ugdymo priemonių, kuriomis formuojama sprendimo priėmimo kompetencija. Asmeninės autonomijos dilema bei pastangos gerinti sprendimo priėmimo kokybę yra labai sudėtinga ir plati problema. Asmens autonomijos užtikrinimas svarstymo metu, kai jis renkasi gyvenimo kelią ir priima sprendimus, įgalina jį įgyti sprendimo priėmimo kompetenciją. Apibendrinant tyrimą, daromos išvados, kad autonomija pati savaime nėra svarbi, tačiau jos reikia norint įgalinti žmogų veikti nepriklausomai socialiniame kontekste. Mokyklos ir tėvų užduotis yra ne priimti sprendimus (net ir turint geriausias žinias), bet įgalinti mokinių autonomiją ir suteikti sprendimo priėmimo kompetencijas. Remiantis liberalaus ugdymo idėja, žmogaus autonomija yra viena iš socialinio moralumo vertybių, kuri turėtų būti diegiama ugdymo metu. Į problemą orientuotas mokymas padeda įgyti sprendimo priėmimo kompetencijas ir kurti sprendimo priėmimo dėl karjeros modelius, apimančius tiek racionalius, tiek alternatyvius racionaliems požiūrius.Reikšminiai žodžiai: Sprendimų priėmimas; Kompetencija; Žinių visuomenė; Mokymasis; Decision making; Competencies; Knowledge society; Learning.

ENThe article analyses factors that influence choosing the individual way of life and the role of education in forming a decision making competence. The article seeks to analyse a decision making competence and methods of its formation from a philosophically critical point of view, including the education as one of the associated methods. The first part of the article introduces a decision making competence, potential factors making the influence while choosing the way of life, and the process of making individual decisions; and describes different philosophical and psychological attitudes towards this problem. The second part analyses the inconsistency between the essence of decision making and educational means used in order to form a decision making competence. Personal autonomy vs. attempts to increase quality of decisions made is the most complex and extensive dilemma to be solved. Ensuring personal autonomy, when someone is choosing the way of life and is making decisions, forms a decision making competence in an individual. In conclusion, the author states that the autonomy itself does not play a key role, but it is necessary in order to help people acting independently in a social context present. The role of educational institutions and parents here is not to make decisions (notwithstanding the knowledge possessed), but to ensure autonomy of pupils and form a decision making competence. Based on the idea of liberal education, personal autonomy is one of social values that must be implanted in a process of education. Education system which is linked to solving this problem helps acquiring a decision making competence and creates career oriented decision making models involving both rational and alternative attitudes.