Manifestacija ir viešoji nuomonė : diskursų konflikto atvejis

LTStraipsnyje, kaip diskursų konflikto atvejis, analizuojami manifestacijos ir viešosios nuomonės sankirtos bruožai. Straipsnio pradžioje teigiama, kad manifestacijos viešumas, manifestacijų galimybė viešai pareikšti savo nuomonę yra ribota, taip pat, remiantis P.Champagne ir kitų autorių įžvalgomis, analizuojamas viešosios nuomonės pobūdis. Viešoji nuomonė atskleidžiama hierarchinės įvairovės ir nuolatinių mutacijų bei konfliktų sąvokomis. Išskiriamas rusiškas agitacijos ir viešųjų galių kaupimo modelis, turintis du variantus: gerai valdomas ir prognozuojamas modelis ir maišto modelis. Kaip svarbiausias manifestacijų akstinas analizuojamos socialinės viltys ir nepatenkinti lūkesčiai, keliamas klausimas, kokią galią turi demonstracija. Atsakant į šį klausimą remiamasi E. Canneti, kuris teigė, kad galia pasireiškia įsakinėjimo / paklusimo veiksmais, konstruojančiais iracionalų minios kūną. Teorinės įžvalgos straipsnyje iliustruojamos tiek Lietuvos, tiek tarptautinio konteksto politikos pavyzdžiais ir analize.

ENThe article analyses the features of the conflict of manifestation and public opinion as the case of conflict of discourses. At the beginning of the article it is claimed that publicity of manifestation, possibility of manifestations to express own opinion in public is limited. Furthermore, the nature of public opinion is analysed with reference to the insights of P.Champagne and other authors. Public opinion is revealed through the notions of hierarchical diversity as well as continuous mutations and conflicts. The Russian model of agitation and accumulation of public powers with its two versions is distinguished: well controlled and predictable model and model of riot. Social promise and unfulfilled expectations are considered as the key impetus of manifestations. The article questions what power a demonstration has. The question is answered with reference to E. Canneti, who claimed that power is manifested by acts of order/obedience which construct the irrational body of the crowd. Theoretical insights are illustrated in the article by samples and analysis of politics from both the Lithuanian and international context.