Dėl šalutinio ritminio kirčio bendrinėje lietuvių kalboje

LTŠiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas antrą skiemenį nuo pagrindinio kirčio. Atliekant tyrimą, tarpusavyje buvo lyginami tokios pačios kokybės pirmasis ir antrasis prieškirtiniai bei pokirtiniai žodžio balsiai. Tiriamąją medžiagą sudaro dešimties diktorių tris kartus perskaityti 22 sakiniai. Su programa „Praat“ matuota balsių trukmė, pagrindinio tono ir intensyvumo vidurkiai bei maksimumai (atskirai vyrų ir moterų). Taip pat atliktas audicinis eksperimentas, kurio metu respondentams buvo duota klausyti 23 žodžių su nukirptais pagrindinį kirtį turinčiais skiemenimis ir prašyta pažymėti tą skiemenį, kuris, jų manymu, yra kirčiuotas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šalutinis ritminis kirtis; Bendrinė lietuvių kalba; Fonologija; Prieškirtiniai balsiai; Pokirtiniai balsiai; Secondary rhythmical stress; Standard Lithuanian language; Phonology; Pre-stressed vowels; Post-stressed vowels.

ENThis article introduces the initial results and observations of the research which aims to find out whether the secondary rhythmical stress exists in the standard Lithuanian language. The research is based on the theory of metrical phonology, according to which the secondary rhythmical stress falls on every second syllable to the left and to the right of the main stress. The first step of this research includes the comparison of the first and the second pre-stressed, as well as the first and the second post-stressed vowels of the same quality. All the material analysed in the research is obtained from sound recordings: 10 speakers read out 22 sentences three times. Praat software was used to analyse quantity, the average and maximum pitch (of men’s and women’s voices separately), and the average and maximum intensity of vowels. The second step of the research features an auditory experiment, in which the respondents were asked to listen to 23 words without primary stressed syllables (these syllables were cut off in the recordings) and mark that syllable, which they considered to be stressed. [From the publication]

• Lietuvių kalbos akcentologija / Adelė Laigonaitė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2002. 158 p.
• Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas / Daiva Atkočaitytė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 220 p.
• Pirminio lietuvių kalbos ritmo dėsningumai Asta Kazlauskienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2015. 1 pdf (192 p.).
• Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija : disertacija / Jurgita Jaroslavienė. Vilnius, 2010. 303 p.
• Rytinių šiaurės žemaičių fonologija : vokalizmas ir prozodija / Lina Murinienė ; Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2007. 300 p.
• Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai / Jolita Urbanavičienė. Baltistica. 2006, t. 41, Nr. 2, p. 219-231.
• Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas / Rima Bacevičiūtė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 247 p.
• Šalutiniai kirčiai vakarų aukštaičių kauniškių tarmėje / Asta Kazlauskienė. Kalbotyra. 2001, t. 50 (1), p. 53-66.
• Šalutiniai pietų aukštaičių kirčiai / Asta Leskauskaitė. Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 1, p. 87-100.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.