Risk of behavioural and emotional disorders in Lithuanian school aged children as assessed with SDQ during the second lockdown due to COVID-19

LTPasaulyje kilus COVID-19 pandemijai, daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai. 2020 m. pavasarį Lietuvoje pirmojo karantino metu buvo įvestas nuotolinis ugdymas mokiniams, kuris truko beveik tris mėnesius. 2020 m. rudenį buvo įvestas antrasis karantinas (ir nuotolinis ugdymas), kuris tęsiasi ir šiuo metu (2021 m. birželis). Nors pirmojo karantino metu vaikų psichikos sveikata pablogėjo, vaikų elgesio ir emocijų problemų raiška buvo panaši kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau pusę metų ar ilgiau trunkantis antrasis karantinas (atitinkamai mokyklų „uždarymas“ – ugdymas nuotoliniu būdu) galėjo turėti daugiau neigiamų pasekmių vaikų psichikos sveikatai. Šiuo tyrimu siekėme atskleisti pradinio ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų riziką, vertintą antrojo karantino pabaigoje Galių ir sunkumų klausimynu. Tyrimo dalyviai – 514 septynių–keturiolikos metų vaikų (amžiaus vidurkis 10,15 metų, standartinis nuokrypis – 3,47; 46% imties – mergaitės). Vaikų elgesio ir emocijų problemas vertino tėvai – 2021 m. balandį–gegužę pildė Galių ir sunkumų klausimyno versiją tėvams.Rezultatai atskleidė, kad 29,6% šiame tyrime dalyvavusių vaikų patyrė emocinių sutrikimų riziką (vidurkiniai skalės įverčiai atitiko nuokrypį pagal populiacines normas), 21,6% patyrė elgesio sutrikimų riziką. Pagal bendros sunkumų skalės įverčius 31,6% vaikų elgesio ir emocijų problemos vertintinos kaip nukrypusios nuo normos. Šie rezultatai lyginami su ikipandeminiu laikotarpiu atlikto Lietuvos epidemiologinio tyrimo rezultatais ir su kitų pandeminiu laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatais. Atkreipiamas psichikos sveikatos specialistų ir politikos formuotojų dėmesys į vaikų psichikos sveikatą itin neigiamai veikiantį užsitęsusį karantiną ir ugdymą ne mokykloje, o nuotoliniu būdu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emocijų ir elgesio problemos; Vaikai; Mokyklinis amžius; Galių ir sunkumų klausimynas (Strengths and Difficulties Questionnaire; SDQ); Karantinas; COVID-19; Emotional and behavioral problems; Children; Lockdown; COVID-19; School aged children.

ENAs a result of the outbreak of COVID-19 and consequent restrictions, the distance education was introduced in Lithuania in 2020 spring (the first lockdown, lasted for around 3 months) and 2020 autumn (the second lockdown, still lasting, June 2021). The prevalence of children’s mental health problems during the first lockdown was similar to pre-epidemic rates in Lithuania, but the prolonged lockdown (and therefore school closure) might have more negative consequences on children’s mental health. This study aimed to reveal the incidence of mental health problems as rated by parents with a Strengths and Difficulties Questionnaire during the second lockdown in school aged children. This research sample included data of 514 children (46% girls), aged 7 to 14 years old (mean age 10.15 years, SD = 3.47). The children’s mental health problems were assessed using a Lithuanian version of the Strengths and Difficulties Questionnaire, parental form, in April–May 2021. Results revealed that 29.6% of Lithuanian children had scores in the clinical (abnormal) range of emotional problems and 21.6% – of conduct problems. Based on total difficulties score, 31.6% of children get in clinical range of emotional and behavioural problems, as rated by parents by the end of the second lockdown. The results are compared to pre-pandemic epidemiological rates of emotional and behavioural problems reported and those documented after the first quarantine in Lithuania and highlight important findings for professionals and policy makers about the detrimental effects of prolonged lockdown and school closure on children’s mental health. [From the publication]

• Epidemiological study of child and adolescent psychiatric disorders in Lithuania / Sigita Lesinskiene, Sigita Girdzijauskiene, Grazina Gintiliene, Dovile Butkiene, Dainius Puras, Robert Goodman, Einar Heiervang. BMC public health. 2018, 18, html.
• Į mokyklas po COVID-19 infekcijos karantino grįžusių I-IV gimnazijos klasių moksleivių savijautos pokyčių tyrimas / Rokas Šambaras, Greta Stonkutė, Giedrė Mačiokaitė, Sigita Lesinskienė. Visuomenės sveikata 2022, Nr. 3 (98), p. 44-51.
• Kauno miesto paauglių subjektyviai vertinamų gerovės rodiklių sąsajos su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis COVID-19 karantino pirmosios bangos kontekste / Aušra Griciūtė. Visuomenės sveikata 2022, Nr. 2 (97), p. 71-82.
• Social emotional health, life satisfaction and school climate of junior school students in the context of Covid-19 pandemic crisis: longitudinal research in Lithuania / Ala Petrulytė, Virginija Guogienė, Vaiva Rimienė. Psihološka obzorja 2022, vol. 31, p. 482-492.
• Teisė į sveikatą / Dainius Pūras, Marija Jakubauskienė. Žmogaus teisės Lietuvoje. 2022, 2020/2021, p. 147-157.
• The Predictors of psychological well-being in Lithuanian adolescents after the second prolonged lockdown due to COVID-19 pandemic / Roma Jusienė, Rima Breidokienė, Stanislav Sabaliauskas, Brigita Miezienė, Arūnas Emeljanovas. International journal of environmental research and public health. 2022, 19, 3360, p. 1-13.