The right to mental health during the COVID-19 pandemic

LTPsichikos sveikata ir žmogaus teisės yra neatsiejamos sritys ir viena nuo kitos tiesiogiai priklauso. Esama klinikinių, socialinių ir ekonominių priežasčių, taip pat moralinių ir teisinių įsipareigojimų gerinti psichikos sveikatos priežiūrą, siekiant įgyvendinti žmogaus teises. Ypatinga šios srities svarba iškyla susidūrus su pasauline COVID-19 pandemija. Tyrimu siekta įvertinti, kaip COVID-19 pandemijos metu buvo užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į psichikos sveikatą, teisė gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, ir žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, teisės Lietuvoje. Taikyti metodai: internetinės apklausos, pusiau struktūruoti interviu ir fokusuota grupės diskusija. Rezultatai pateikiami kompleksiškai atskleidžiant populiacijos psichikos sveikatos sunkumų patirtis, kliūtis gauti reikalingą paramą ir paslaugas, žmogaus teisių situaciją pandemijos metu. Pabrėžtina, kad reikia daugiau tyrimų, kokie yra ilgalaikiai pandemijos ir karantinų padariniai žmonių psichikos sveikatai, taip pat tyrimų, analizuojančių, kaip Lietuvoje būtų galima geriau užtikrinti ir apsaugoti psichikos sveikatos sunkumų turinčiųjų, ypač asmenų su psichosocialine negalia, žmogaus teises. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žmogaus teisės; Psichikos sveikata; Psichikos sveikatos priežiūra; Psichosocialinė negalia; Negalia; COVID-19; Pandemija; Human rights; Mental health; Mental health care; Psychosocial disability; Disability; COVID-19; Pandemic.

ENThe relationship between mental health and human rights is integral and interdependent. There are clinical, social and economic reasons, as well as moral and legal obligations to advance mental health care as fundamental to human rights. Significant considerations for this matter are especially crucial when addressing the COVID-19 pandemic across the world. The aim of this research study was to analyse the responses to the ongoing pandemic, concerning the human rights of persons with psychosocial disabilities and the right to mental health of the general population, in Lithuania. Methods included online surveys, semi-structured interviews, and a focus group. This article presents the results as a complex picture, containing the lived experiences of mental health difficulties of the general population, barriers to accessing the needed support and services, as well as analysis of violations of human rights. It also highlights the need for more research on the long-term consequences of the pandemic and lockdowns on the mental health of the population and on how the human rights of persons with mental health conditions, and especially those with psychosocial disabilities, can be better ensured and protected in Lithuania. [From the publication]

• Teisė į sveikatą / Dainius Pūras, Marija Jakubauskienė. Žmogaus teisės Lietuvoje. 2022, 2020/2021, p. 147-157.
• The Deinstitutionalization of Lithuanian mental health services in light of the evidence-based practice and principles of global mental health / Ugnė Grigaitė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2017, Nr. 15, p. 7-26.