Self-awareness of Soviet Lithuanian architects in their creative power and social significance

LTReikšminiai žodžiai: Architektai; Menininkai; Kūrėjai; Kūrybiškumas; Modernistai; Interviu; Sovietų Lietuva; Self-presentation; Creators; Artists; Architects; Creativity; Modernists; Interview; Soviet Lithuania.

ENThe field of contemporary Lithuanian architecture is influenced by architects from different periods with different attitudes. This is manifested by increasing miscommunication between generations of architects and a crisis of values. Various tensions in the community of architects triggered the idea to look to the past and examine the self-awareness of professional architects in Soviet society. In this study, we delved into their understanding of the architect’s mission, role, status, and significance in society through their expectations, powers, impact, and perceived responsibility. This study is based on semi-structured in-depth interviews with 9prominent and influential architects who received their professional education in post-war Lithuania and were actively working in the Soviet period (1955–1990) and later. In general, Lithuanian architects managed to withstand Soviet doctrine and remained loyal to Western cultural values. The study’s findings reveal five components of the architect’s self-awareness, which define the dual scope of this field, where architects perform their direct professional tasks and where they express themselves as people of culture. The selfawareness crisis becomes prominent in the main axis of the architect’s choice of art creator vs. service provider, where Lithuanian modernists position themselves as artist–creator’, leading to frustration regarding the current reality. [From the publication]

• Architektų modernistų profesinis savivaizdis sovietmečio Lietuvoje ir jo nūdienis vertinimas / Eglė Navickienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2024, t. 112, p. 388-412.
• Architektų vaidmens ir statuso dilemos posocialistiniame mieste / Dalia Čiupailaitė. Santalka: filosofija, komunikacija. 2014, t. 22, Nr. 1, p. 15-37.
• Architektūra sovietinėje Lietuvoje / Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. 411 p.
• Baltic modernism : architecture and housing in Soviet Lithuania / Marija Drėmaitė. Berlin : DOM Publishers, 2017. 319 p.
• From art-creator towards moderator: roles of Lithuanian architects / Eglė Navickienė. ACE: architecture, city and environment. 2023, 18 (53), 11907, p. 1-17.
• Lietuvos architektai / sudarytojas Algimantas Mačiulis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. 647 p.
• Moteris architektė: profesinio išsilavinimo ir veiklos raida / Violeta Lakštauskienė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2015, t. 7, Nr. 1, p. 78-88.
• Nematoma sovietmečio visuomenė / mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2015. 387 p.
• Nenutrūkusi styga : prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje / Nerija Putinaitė. Vilnius : Aidai, 2007. 306 p.
• Nuobodulio visuomenė : kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984) / Tomas Vaiseta. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai : 2014. 499 p.
• Optimizmo architektūra ir Kauno fenomenas / Marija Drėmaitė. Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940 / sudarė Marija Drėmaitė. Vilnius: Lapas, 2018. P. 15-21.
• Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos / Vaidas Petrulis. Kaunas : Technologija, 2019. 213 p.
• The Profile of Lithuanian architects in relation to the professional generations active today / Edita Riaubienė, Eglė Navickienė, Dalia Dijokienė. Landscape architecture and art. 2023, 22, p. 69-80.
• Vėlyvojo sovietmečio epochos bruožų apibūdinimas kultūros sferoje / Vilnius Ivanauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2012, 2011/1, p. 97-112.