Specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai

LTTyrimai rodo COVID-19 pandemijos ir karantino poveikį žmonių psichikos sveikatos būklei ir galimą savižudybės rizikos grėsmę. Lietuvoje didžiausi savižudybių rodikliai skaičiuojami regionuose ir, tikėtina, atspindi ten jau ir taip susidariusius psichosocialinius sunkumus, tad svarbu stebėti pagalbos sistemos veikimą šiuose regionuose per pandemiją. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie yra specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai. Šiame tyrime naudoti rezultatai iš platesnio savižudybių prevencijos sistemos vertinimo projekto, vykusio 2020 m. Pusiau struktūruoto interviu būdu apie savižudybių prevencijos sistemos veikimą buvo apklausta 30 specialistų (10 savižudybių prevencijos sistemos koordinatorių, 20 tiesiogiai teikiančių pagalbą psichikos sveikatos specialistų). Šiame straipsnyje susitelkta į klausimus apie pandemijos poveikį pagalbos sistemai. Transkribuoti rezultatai išanalizuoti remiantis Boyatzis teminės analizės metodu.Rezultatuose išskirti šie kodai: pagalbos teikimas pandemijos metu (psichikos sveikatos specialistai ir įstaigos prisitaikė prie pandemijos sąlygų, nuotolinis darbas apsunkina pagalbos teikimą, dėl pandemijos pagalba sunkiau prieinama); kreipimasis pagalbos pandemijos metu (dėl pandemijos žmonės mažiau kreipiasi pagalbos, nuotoliniu būdu kreiptis pagalbos paprasčiau, pandemijos metu pagalbos kreipimosi dažnis nesikeitė); pandemijos poveikis ir valdymas (pandemija didina emocinius ir psichikos sunkumus, pandemijai pasibaigus gali blogėti žmonių psichikos būklė, pandemijos valdymas Lietuvoje galėtų būti sklandesnis). Tyrimas atskleidžia ne tik pozityvius psichikos sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų prisitaikymo prie krizinės situacijos aspektus, bet ir reikšmingas problemas, susijusias su nuotoliniu darbu ir pagalbos prieinamumu bei bendra gyventojų psichikos sveikata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: COVID-19; Pandemija; Savižudybių prevencija; Savižudybės; Prevencija; Psichikos sveikata; Psichikos sveikatos priežiūra; Specialistai; COVID-19; Pandemic; Suicide prevention; Suicide; Prevention; Mental health; Mental health service; Professionals.

ENThe COVID-19 pandemic can influence the situation of suicide rates and mental health in rural regions even more than in major cities. The aim of the current study was to explore the functioning of mental health service provision during the COVID-19 pandemic through interviews with mental health professionals and other specialists who work with suicide prevention in rural areas. Thirty specialists were interviewed using a semi-structured interview format. The following codes were identified during the thematic analysis: providing help during the pandemic (mental health professionals and institutions adapted to the conditions of the pandemic, remote counselling makes providing help more difficult, the help is less reachable); help-seeking during the pandemic (people seek less help because of the pandemic, seeking remote help is easier, the frequency of help seeking didn’t change); the effects and governing of the pandemic situation (the pandemic can have negative effects on mental health; after the pandemic mental health might get worse; the governing of the pandemic situation in Lithuania could be more fluent). The current study reveals positive aspects of mental health professionals’ adaptivity during the pandemic, as well as severe problems which are related to the access to the mental health services during the COVID-19 pandemic. [From the publication]

• Peculiarities of socio-educational support for women experiencing domestic violence in the context of a pandemic / Edita Gelbūdienė, Valentina Demidenko. Society. Integration. Education 2022, vol. 1, p. 634-646.
• Sveikatos priežiūros įstaigoje "X" dirbančių specialistų patirčių teikiant paslaugas nuotoliniu būdu ir pasitenkinimo darbu sąsajos / Edita Žvirblytė, Daiva Zagurskienė. Visuomenės sveikata 2023, Nr. 3 (102), p. 77-83.