Contemporary higher education as a catalyst of social innovation in the context of societal transformations

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimą: kokiomis charakteristikomis turi pasižymėti aukštasis mokslas, kad taptų socialinių inovacijų katalizatoriumi, ypač pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiose šalyse? Į iškeltą problemą siekiama atsakyti trijose straipsnio dalyse. Pirmojoje analizuojama, kokius padarinius visuomenės transformacijos atnešė Lietuvai, kodėl iškyla socialinių inovacijų svarba? Akcentuojama, kad dauguma problemų kyla dėl to, kad iš esmės keičiasi asmens ir valstybės vertybinis santykis; valstybės pirmenybę keičia asmens pirmenybė, atsiveria matomos ir užslėptos sociumo struktūros. Antrojoje straipsnio dalyje akcentuojamas socialinių inovacijų santykis su technologinėmis, socialinių inovacijų sfera bei pokyčių agento kaip katalizatoriaus veiklos funkcijos. Straipsnyje akcentuojama, kad tradiciškai inovacijų agentas – gyvas žmogaus, tačiau straipsnyje aukštasis mokslas personifikuojamas agento vaidmeniui. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip aukštasis mokslas galėtų atlikti pokyčių katalizatoriaus vaidmenį? Aukštasis mokslas turi “išeiti iš dramblio kaulo bokšto” ir eiti kartu su visuomene, tačiau nekeisdama savo misijos – intelektualiai emancipuoti visuomenę. Trečiojoje straipsnio dalyje akcentuojama, kad pagrindinė šio proceso prielaida – skirtingų aukštojo mokslo koncepcijų integracija: konceptualiame lygmenyje – liberalaus aukštojo mokslo ir paslaugų universiteto koncepcijos; organizaciniame – demokratiško aukštojo mokslo ir tęstinio ugdymo koncepcijos. Ypatingai akcentuojama, kad aukštasis mokslas turi tapti visuomenės kritikos centru. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Socialinė inovacija; Socialinė transformacija; Higher education; Social innovation; Social transformation.

ENThe article aims to respond to a question: what characteristics should higher education have in order to become a catalyst of social innovations especially in countries that outlive a transitional period? It is aimed to find a response to the problem in three parts of the article. The first part analyses the outcomes brought by public transformations to Lithuania and the importance of social innovations. It accentuated that most problems arise due to the change in a relation between personal and state values; the state priority is replaced by a person’s priority, and visible as well as hidden structures of society. The second part of the article accentuated the relation of social innovations with the area of technological and social innovations and the operational functions of a change agent as a catalyst. The article accentuates that the traditional agent of innovation is a person, although the article personifies the higher education as an agent. The article raises a question: could higher education deliver the role of a change catalyst? Higher education has to come out of the box and march hand-in-hand with the society, although without changing its mission—to intellectually emancipate the society. The third part of the article accentuated that the key assumption of the process is the integration of different higher education concepts: on the conceptual level—concepts of liberal higher education and service university; on the organizational level—concepts of democratic higher education and continuous education. It was accentuated that higher education should become the centre of public criticism.