University and society: how knowledge produced in educational research is converted into innovation?

LTStraipsnyje nagrinėjami universitete kuriamų žinių virsmo į inovacijas proceso ypatumai, atskleidžiami šio proceso teoriniai aspektai išryškinant žinių skleidimo formas, būdus ir strategijas. Universitetuose kuriamas žinias labai svarbu pritaikyti praktinėje veikloje, paversti į inovacijas, tačiau tik maža dalis idėjų, sudarančių inovacijų pagrindą, yra tyrinėjamos empiriškai. Viena iš universitetuose atliekamų tyrimų formų yra doktorantų tyrimai ir jų pagrindu rengiamos daktaro disertacijos, todėl šiame straipsnyje daktaro disertacijos (edukologijos krypties) yra nagrinėjamos kaip vienas iš inovatyvių žinių kūrimo šaltinių. Siekiant išanalizuoti, kaip daktaro disertacijoje kuriamos žinios paverčiamos (ar nepaverčiamos) į inovacijas, buvo taikytas pusiau sustruktūrintas interviu. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad žinios skleidžiamos tam tikromis formomis: rašytine (mokslinės ir populiarios publikacijos, vadovėliai ir kt.), žodine (konferencijų pranešimai, paskaitos ir kt.) ir bendradarbiavimo (projektinė veikla ir kt.). Žinių pavertimo į inovacijas procesas vyksta tiesiogiai (disertacinio tyrimo metu ir jį užbaigus) arba per pokyčio priemones (užbaigus disertacinį tyrimą). Nustatytos ir tam tikros žinių virsmo į inovacijas proceso kliūtys: išorinės (finansiniai ištekliai) ir vidinės (asmeninės kliūtys, inovacijos ypatumai). Vidinės asmeninės kliūtys yra dvejopos, susijusios su profesinės veiklos srities pakeitimu ir kompetencijos stoka. Kliūtys, susijusios su inovacijų savybėmis, atskleidė tam tikrus neigiamus inovacinių žinių aspektus: žinių sudėtingumą, kokybę ir būtinybę.

ENThe processes of knowledge conversion into innovation in the context of a country-intransition (as Lithuania is at the moment) have not been highlighted in the research literature. Lithuania experienced long years of ideological isolation and autocratic rale; then this period was over, the system of doctoral studies with a centre in Moscow was reformed and reorganized. Thus it is important to analyse how scientific knowledge converts into innovation in this context and what peculiarities of this process may be distinguished, what barriers can be identified and if the process of scientific knowledge conversion into innovation is effective. These questions define the research problem addressed in this paper. The aim of this paper is to investigate the peculiarities of the process of university-produced knowledge (in educational research) conversion into innovation. The methods of research literature analysis and interview arc employed in this article. The paper consists of three parts. The first part presents the theoretical rationale for the process of knowledge conversion into innovation, highlighting forms and ways of knowledge dissemination as well as strategies. The second part deals with the research design and research instrument. Research results are provided in the third part, focusing on the identified barriers in the process of scientific knowledge conversion into innovation.