LTStraipsnyje siūloma į konfucinę vaidmenų etiką žiūrėti kaip į savarankišką filosofinę poziciją, kur formuluojami metaetiniai ir metafilosofiniai teiginiai apie etikos prigimtį ir žmogaus sampratą, neapsiribojant jos lyginamuoju darbu interpretuojant klasikinio konfucianizmo etikos pobūdį. Pasiūlomas tinkamesnis kontekstas konfucinės vaidmenų etikos pagrindinėms idėjoms įvertinti – tai vienos filosofinės tradicijos ar kultūros, taip pat ir vienos akademinės disciplinos ribas peržengianti diskusija, vienijanti individualizmo kritikus, ieškančius alternatyvos individualistinei žmogaus sampratai. Konfucinės vaidmenų etikos pasiūloma sąryšinio asmens kaip sudaryto iš visų jo gyvenamų vaidmenų samprata diskutuojama išskleidžiant dviejų kertinių tokios sampratos sąvokų – sąryšių ir vaidmenų – specifiškumą. Straipsnyje teigiama, jog gilesnė ir išsamesnė iš specifinių ir konkrečių žmogaus gyvenamų vaidmenų bei jais struktūruotų sąryšių kylančio normatyvumo analizė yra reikalingiausia ir perspektyviausia tolesnės vaidmenų etikos plėtojimo kryptis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konfucijus, 551 pr. Kr.-479 pr. Kr. (Confucius; Kong Fuzi; Kong Qiu); Konfucianizmas; Vaidmenų etika; Individualizmas; Sąryšinis asmuo; Normatyvumas; Confucius; Confucianism; Role ethics; Individualism; Relational person; Normativity.
ENThe article proposes to see Confucian role ethics as a philosophical project that puts forward metaethical and metaphilosophical arguments regarding the nature of ethics and the concept of human beings, instead of concentrating on its interpretational work in explicating the nature of early Confucian ethics. Thus, a more fitting context for evaluating the core claims of role ethics is suggested, one that is comprised of different positions, coming from a wide range of philosophical and cultural backgrounds, as well as different disciplines, all of which criticize individualism or formulate a non-individualistic concept of person. Role ethics concept of person, as a totality of one’s lived roles and relations, is discussed by concentrating on the specificity of two key notions in this position, that is, “relation” and “role”. The article ends with a suggestion that the deeper and fuller investigation and exposition of normativity, as stemming from the specific and concrete role-relationships, is the most needed and promising direction of further development of role ethics. [From the publication]