LTKanto politinės filosofijos tyrinėtojai be dėmesio paliko politikos tikrumo klausimą, kuris neatskiriamas nuo fenomeno ir noumeno perskyros. Praktinio proto pirmenybė reiškia moralės iškėlimą pirmiau pažinimo. Tai svarbi Kanto filosofijos prielaida. Tačiau moralės sureikšminimo kontekste iškyla politikos tikrumo klausimas. Pripažinus moralės pirmenybę, politika tarytum praranda noumenų srities tikrumą. Susidaro įspūdis, jog praktinio proto teorijoje atsiranda nauja fenomeno ir noumeno perskyra, kurios neturėtų būti. Moralės dėsnio atžvilgiu politika atrodo paradoksaliai – kaip noumenų srities fenomenas. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad vieninteliu politikos tikrumo pagrindu Kantas suvokė moralę. Jo nuomone, tik ryšiai su kategoriniu imperatyvu leidžia kalbėti apie politikos tikrumą. Tačiau Kanto politikos tikrumo sampratai būdingas ribotumas. Politika priklauso ne tik nuo jo išryškintos moralės ontologijos, bet ir tarpasmeninių santykių formuojamo tikrumo. Kantas nepastebėjo šio už visuotinio moralės dėsnio likusio aspekto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Renė Dekartas (Rene Descartes; Renatus Cartesius); Imanuelis Kantas (Immanuel Kant); Filosofai; Moralė; Politika; Tikrumas; Philosophers; Morality; Politics; Certainty.
ENResearchers of Kant’s political philosophy have not paid enough attention to the problem of certainty in politics which is inseparable from the distinction between phenomenon and noumenon. The primacy of practical reason means that morality has a higher value than knowledge. This is a fundamental presupposition of Kant’s philosophy. However, this emphasis on the importance of morality leads to the problematic question of certainty in politics. The recognition of the primacy of morality seems to lead to a situation where politics loses the certainty that belongs to the sphere of noumenon. Such a situation seems to lead to an impossible situation when the distinction between phenomenon and noumenon reappears in the theory of practical reason. The paper puts forward a thesis that for Kant morality is the only ground that allows speaking about the certainty of politics. However, his understanding of certainty in politics has its drawbacks. Politics is dependent not only on the ontology of morality that was emphasized by Kant, but it is also dependent on the kind of certainty that one finds in the sphere of interpersonal relationships. Kant did not pay enough attention to this aspect which remains outside the sphere of the universal law of morality. [From the publication]