Amerikos lietuvių tapatybės ir maisto istorinis naratyvas

LTStraipsnyje nagrinėjama iki šiol nepakankamai tyrėjų dėmesio sulaukusi XX a. Amerikos lietuvių etninės ir tautinės tapatybės išraiškos per maistą problema. Objektas – tapatybė ir maistas istoriniame teoriniame naratyve. Pasitelkus istorinį lyginamąjį metodą, siekiama atskleisti, kokie pagrindiniai lietuvių išeivių maisto skirtumai įvardyti naratyve. Remiamasi keitimosi, suvokiamo kaip kintanti tapatybė, teorine prieiga; į maistą žvelgiama kaip į savitą kultūros dalį, kintančią migracijos procese. Lyginamuoju požiūriu gilinamasi į lietuvių Jungtinėse Amerikos Valstijose leistas knygas, skirtas maistui gaminti. Nagrinėjami šie klausimai: 1) Amerikos etninės virtuvės (ne)susiformavimo problematika; 2) lietuvių išeivių maistas migracijoje, daugiakultūrės aplinkos įtaka jo pasirinkimui; 3) lietuviško maisto ir kalbos ryšys; 4) lietuviško maisto reikšmė konstruojant tapatybę išeivijoje. Daromos išvados, kad išeivijoje gyvenusių lietuvių maisto pasirinkimą keitė įvairiakultūrė Amerikos aplinka bei vyravusių „Lydymosi puodo“ ir „Salotų dubens“ teorijų idėjos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Amerikos lietuviai; Maistas; Migracija; Kalba; Kulinarinės knygos; Kulinarinis paveldas; Tapatybė; American Lithuanians; Food; Migration; Language; Cookbooks; Identity; Diaspora.

ENThe article looks into the unexplored problem of the expression of American Lithuanian identity through food. The author tries to reveal the main eating habits of Lithuanian emigrants by using comparative historical research of the narrative. Based on a theoretical approach of “change” perceived as a changing identity, food is seen as a distinctive part of culture that changes in the migration process. In her research, the author is going deep into the 20th century cookbooks published in America at different times and by different migration waves of Lithuanian migrants. These cookbooks reveal how the new culinary environment is accepted or rejected through food similarities or differences. The article deals with the problem of (non-)formation of American ethnic cuisine; analyzes how the food of Lithuanian diaspora changed during migration, how its choices were influenced by the multicultural American environment; what is the connection between American Lithuanian food and language; and whether Lithuanian food influenced the construction of national identity in the diaspora. The analysis of the narrative of the cookbooks reveals that the multicultural American environment and the prevailing ideas of the “Melting Pot” and “Salad Bowl” theories conditioned the “change” in the emigrant kitchen. The ideas of the “Melting Pot” theory determined not only the addition of “American” and other nations’ dishes to Lithuanian cuisine, but also a certain “melting” process, during which dishes were flavored or their ingredients were replaced with non-Lithuanian cuisine. In the second half of the 20th century, when another “Salad Bowl” theory describing multicultural communities prevailed, Lithuanian emigrants turned to their cooking traditions inherited from their parents.This suggests that food and the traditions associated with its preparation, even when socio-cultural circumstances have changed, remain unchanged or little changed in people’s memory. The analysis of the connection between language and food reveals that in America, when Lithuanians gradually take over the dominant English language, the gap between the knowledge of the mother tongue and the practice of Lithuanian food becomes more relevant. By no longer knowing or having poor Lithuanian language skills, the younger generation of emigrants does not lose the desire to prepare dishes prepared by parents and grandparents. This raises the need to memorize recipes for such dishes in English. This fact allows us to state that while living in the diaspora, Lithuanian food exists as an important expression of ethnic identity, regardless of the level of language proficiency, and the culinary heritage is more enduring than the atrophy of the Lithuanian language. Finally, it becomes clear that in certain strata of the Lithuanian community there is an understanding that food and nutrition are important not only as meeting physical needs for the maintenance of vital functions. Nevertheless, it is also very important for the nation’s survival by deliberate food choice. Encouraging the production of Lithuanian dishes can become an opportunity to express a sense of ethnic self-awareness and strengthen the Lithuanian communities in the diaspora. [From the publication]

• "Bambizo" reikšmių beieškant / Virginijus Savukynas. Liaudies kultūra. 2009, Nr. 3, p. 17-27.
• JAV lietuvių išeivių žodyno raida / Stasys Tumėnas. Gimtasai kraštas. 2010, t. 3, p. 20-24.
• Lietuvių tradicijos JAV: Danutės Brazytės-Bindokienės požiūris : recenzija / Jurgita Senulienė. Logos (Vilnius). 2019, 101, p. 218-222.
• Literatūra, mobilumas, imago : lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys / Laura Laurušaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 321 p.
• Liturginių metų laikų paisymas rengiantis vedyboms kaip konfesinės tapatybės išraiška / Petras Kalnius. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2003, t. 18, kn. 1, p. 177-195.
• Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais / sudarytoja Vida Savoniakaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 443 p.
• Skonio reikalas / Arūnas Sverdiolas. Baltos lankos. 2012, Nr. 35, p. 7-32.
• Šiaurės Amerikos lietuvių kalba : (dvikalbystės sąlygojamų reiškinių tyrinėjimai) / Lionginas Pažūsis ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 255 p.
• Vilniečių Kūčių valgiai: ar išliko tradicija XXI a. mieste? / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos etnologija. 2023, 23 (32), p. 108-137.