Procedūriniai įrodymų leistinumo aspektai baudžiamajame procese

LTLietuvoje įrodymų leistinumo sprendimo procedūra iš esmės nėra sureguliuota. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir vyraujančią doktriną įrodymų leistinumo klausimas sprendžiamas tik juos ištyrus, teismui išėjus į pasitarimų kambarį ir motyvuojant savo išvadas baigiamajame procesiniame sprendime (nuosprendyje). Straipsnyje argumentuojama, kad toks modelis neatitinka neleistinų įrodymų naudojimo draudimo esmės ir procesinės teisinės reikšmės – draudimo tirti neleistinus įrodymus ir jais remiantis formuoti teisėjo vidinį įsitikinimą. Šis modelis taip pat neatitinka rungimosi, proceso greitumo ir ekonomiškumo principų ir gali didinti žmogaus teisių, ypač teisės į pagarbą privačiam gyvenimui, pažeidimus. Atsižvelgiant į užsienio valstybių, ypač Kroatijos ir Prancūzijos, gerosios praktikos pavyzdžius, straipsnyje pritariama, kad reikėtų įvesti neteisėtų įrodymų pašalinimo iš bylos medžiagos procedūrą, ir siūlomi pagrindiniai tokios procedūros elementai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Įrodymai; Įrodymų priimtinumas; Irodymų leistinumas; Baudžiamasis procesas; Evidence; Admissibility of evidence; Illegally obtained data; Criminal proceedings.

ENIn Lithuania, the procedure for deciding the admissibility of evidence is, in principle, not regulated. According to the case law and the prevailing doctrine, the question of admissibility of evidence is decided only while adopting a judgment, after the contents of particular pieces of evidence had been examined during a court hearing. It is argued that such a model does not correspond to the essence and procedural legal significance of the prohibition on the use of inadmissible evidence, i.e. the prohibition to examine inadmissible evidence and to form the judge’s internal conviction based on such evidence. This model is also not in line with the principle of adversarial proceedings, may impede the economy of the proceedings, and may aggravate violations of human rights, in particular the right to respect for private life. Following the examples of good practice in foreign countries, especially Croatia and France, the article advocates for the introduction of an exclusionary rule, leading to the removal of illegal evidence from case-files, and proposes the main elements of such a procedure. [From the publication]

• Baudžiamojo proceso teisė / Gintaras Goda, Marcelis Kazlauskas, Pranas Kuconis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 663 p.
• Ikiteisminio tyrimo teisėjo konstitucinės kompetencijos ribos / Remigijus Merkevičius, Arūnas Meška. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 482-516.
• Įrodymų leistinumas Lietuvos Baudžiamojo proceso teisėje : alternatyvios sampratos pagrindai / Audrius Juozapavičius. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui - 10 metų / sudarytojai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Andrej Gorbatkov ; vyriausiasis mokslinis redaktorius Remigijus Merkevičius. Vilnius: Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2012. P. 97-119.
• Specialiųjų žinių vertinimas įrodinėjimo procese: bendrieji procedūriniai ir materialieji reikalavimai pagal baudžiamųjų bylų teismų praktiką / Rima Ažubalytė. Jurisprudencija 2023, Nr. 30 (2), p. 322-344.
• Vertybiniai prioritetai baudžiamajame procese / Gintaras Goda. Vilnius : Registrų centras, 2014. 293 p.