Moteris Lietuvos partizaniniame kare: nuo formalaus reglamentavimo iki praktinio veikimo
LT1944 m., artėjant Rytų frontui prie tuo metu dar nacių Vokietijos okupuotos Lietuvos ir vėl perėmus kraštą Raudonajai armijai, nemaža civilių gyventojų ir buvusių sukarintų organizacijų narių dalis įsitraukė į ginkluotą pasipriešinimą sovietizacijai. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo, arba partizaninio karo, Lietuvoje istorija ilgą laiką buvo pasakojama kaip vyrų istorija, kurioje dominavo kautynių ir mūšių aprašymai, žuvusiųjų istorijos. Moterų, daugiausia rėmėjų ir ryšininkių, prisiminimai buvo kaip tą vaizdinį papildantis, bet ne formuojantis veiksnys. Nepakankamas dėmesys skirtas ir su ginklu rankoje kovojusių moterų vaidmeniui aptarti, plačiau neanalizuotas partizanės žmonos ir motinos pasakojimas. Straipsnio tikslas – įvairiapusiškai pažvelgti į moters, prisidėjusios prie ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo, patirtis. Straipsnyje siekiama aptarti kintantį partizanų vadovybės požiūrį į moterų dalyvavimą aktyvioje kovoje, parodyti moterų veiklų partizaniniame kare įvairovę, atskleisti, kaip moterų įsitraukimas į karą prisidėjo prie jų ligtolinių šeiminių vaidmenų kaitos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antisovietinis pasipriešinimas; Lietuvos partizaninis karas, 1944-1953 (Partisan war of Lithunia); Karai; Partizanai; Moterų dalyvavimas; 20 amžius; Anti-Soviet resistance; Partisans; Wars; 20th century; Womens participation.
ENIn 1944, as the Eastern Front was approaching Lithuania, which was then still occupied by Nazi Germany, and the Red Army retook the country, a substantial number of civilians and former members of paramilitary organisations joined the armed resistance to sovietisation. For a long time, the history of the anti-Soviet armed resistance, or guerrilla war, in Lithuania has been told as a story of men, dominated by descriptions of their combat action and stories of the dead. The memories of women, mainly helpers and messengers, have been treated as a supplement to this image, but not as a formative factor. Insufficient attention has also been paid to the role of women who fought with weapons in their hands, and the narratives of those who acted simultaneously as partisans and wives and mothers. The aim of this article is to take a multifaceted look at the experiences of women who contributed to the armed anti-Soviet resistance in Lithuania. It aims to discuss the changing attitudes of the partisan leadership towards women’s participation in action, to show the diversity of female activity in the partisan war, and to reveal how their involvement in the war contributed to changes in their family roles. [From the publication]
- Jonas Misiūnas-Žalias Velnias / Stanislovas Abromavičius, Darius Juodis. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2015. 287 p.
- Kalniškės mūšis: laisvės kovų paveikslo detalė / Dainius Noreika. Genocidas ir rezistencija. 2012, 1 (31), p. 86-111.
- Lietuvių šeima ir papročiai / Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
- Lietuvos karas: antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas. Ofenzyvinės gynybos tarpsnis 1944 m. vasara - 1946 m. pavasaris / Kęstutis Kasparas. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. 620 p.
- Moterys ginkluotoje rezistencijoje Lietuvos šiaurės rytuose: Karaliaus Mindaugo partizanų srities atvejis / Ramona Staveckaitė-Notari, Andrius Tumavičius. Genocidas ir rezistencija. 2023, 2 (54), p. 44-74, 146-179.
- Moterų dalyvavimo ginkluotame pasipriešinime 1944-1953 m. ypatumai / Žaneta Smolskutė. Genocidas ir rezistencija. 2006, 2 (20), p. 53-62.
- Partizanė : Monika Alūzaitė - moteris laisvės kovose / Marius Ėmužis. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2020. 205 p.
- Partizanų bunkeris Daugėliškių miške: kompleksinių tyrimų studija ir šaltiniai / Aistė Petrauskienė, Gediminas Petrauskas, Vykintas Vaitkevičius. Raseiniai : Raseinių krašto istorijos muziejus, 2017. 246 p.
- Partizanų karas Lietuvoje (1944-1953): socialinių struktūrų problema : disertacija / Dainius Noreika. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 340 p.
- Vyrų ir moterų santykiai Lietuvos partizanų gretose / Enrika Kripienė. Genocidas ir rezistencija. 2020, 1 (47), p. 81-96.
- Žuvusiųjų prezidentas / Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005 (1998, 2007). 566 p.
