LTStraipsnyje analizuojama civilių gyventojų kasdienybė Rytų Prūsijoje Antrojo pasaulinio karo metais, ypatingą dėmesį kreipiant į Klaipėdos kraštą, buvusią Lietuvos teritoriją, kuri 1939 m. kovą buvo vėl prijungta prie Vokietijos Reicho. Kadangi 1941 m. daug vyrų buvusiame Klaipėdos regione užverbavo Vermachtas, šioje šiaurinėje Rytų Prūsijos dalyje taip pat atsirado didelis darbo jėgos trūkumas. Tuo pat metu šiame regione buvo įsteigta daugybė darbo stovyklų, skirtų tiek užsieniečiams ir priverstiniams darbininkams, tiek karo belaisviams. Užsienio darbininkai buvo įdarbinti daugiausia žemės ūkio įmonėse, kurioms dabar vadovavo moterys, tuo užprogramuojant daugybę pačių įvairiausių įtampų. Moterys buvo priklausomos nuo glaudaus bendradarbiavimo su darbininkais, tačiau turėjo laikytis aiškios distancijos ir atsiskaityti nacių valdžiai, taip pat savo vyrams, kurie buvo fronto linijose. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama moterų, kurios karo metu gyveno ir dirbo joms gerai pažįstamoje aplinkoje, bet kurių gyvenimo situaciją vis dėlto masiškai paveikė karas, padėčiai aptarti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Priverstinis darbas; Moterys; Darbo stovyklos; Kasdienis gyvenimas; 20 amžius; Women; Everyday life; 20th century; Forced labor; Work camps.
ENThe article analyses the everyday life of civilians in East Prussia during the Second World War, with a special focus on the Klaipėda (Memel) region, a former territory of Lithuania, which was annexed by the German Reich in March 1939. Since the Wehrmacht recruited a large number of men in 1941 in the former Memel region, a great shortage of labour also arose in this northern part of East Prussia. At the same time, numerous labour camps were set up in the region, for both foreign and forced labourers, and prisoners of war. Foreign workers were employed in most agricultural enterprises, which were run by women, thus creating many sources of tension. The women were dependent on close cooperation with the workers, but had to keep a safe distance and report to the Nazi authorities, as well as to their men who were on the front line. The paper focuses on the situation of women who lived and worked in familiar surroundings during the war, but whose lives were nevertheless greatly influenced by the war. [From the publication]