Women at war: public relief for the Lithuanian army, 1918-1920

LTBaigiantis Pirmajam pasauliniam karui, virtinė politinių aktorių Rytų Baltijos jūros regione paskelbė apie naujų valstybių nepriklausomybę. Šią nepriklausomybę toms vyriausybėms reikėjo ginti ginkluotuose konfliktuose. Lietuvos vyriausybei lojali kariuomenė aktyviuose kariniuose veiksmuose dalyvavo iki 1920 m. pabaigos. Iki šiol istoriografijoje, skirtoje šių karinių veiksmų analizei, koncentruotasi į taktinius-operacinius kariuomenių veiksmus ir karinių lyderių biografinius tyrimus. Moterų dalyvavimas Lietuvos nepriklausomybės kare, kombatantų smurtas, nukreiptas prieš civilius gyventojus, tarp jų moteris, tirtas fragmentiškai. Siekiant užpildyti istoriografinį vakuumą, straipsnyje analizuojamos 1918–1920 m. Lietuvos visuomenėje kilusios moterų kolektyvinės iniciatyvos paremti kariniuose veiksmuose dalyvavusią Lietuvos kariuomenę. Šias iniciatyvas suvokiant kaip reakciją į karinę grėsmę, straipsnyje siekiama nustatyti vidinius ir išorinius veiksnius, lėmusius moterų apsisprendimą materialiai remti Lietuvos kariuomenę. Remiantis sociologijos teorinėmis įžvalgomis apie stimulo paskatintą socialinę sąveiką, straipsnyje analizuojamos 13 moterų organizacijų kūrimosi priežastys, eiga, jų veiklos pobūdis ir mastas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nepriklausomybės karas, 1918-1920 (Lithuanian War of Independence); 20 amžius; Lietuvos kariuomenė; Moterų dalyvavimas; 20th century; Lithuanian army; Womens participation.

ENAs the First World War drew to an end, a number of political actors in the east Baltic Sea region declared the independence of new states. This independence had to be defended by their governments in armed conflicts. The army loyal to the Lithuanian government was engaged in active hostilities until the end of 1920. So far, the historiography on these military actions has concentrated on the tactical-operational actions of the armies, and biographical studies of their military leaders. The participation of women in the Lithuanian war of independence and violence by combatants against civilians, including women, have been studied in a rather fragmentary way. This article fills this research gap, by analysing the collective initiatives of women that emerged in Lithuanian society between 1918 and 1920 to provide public relief to the Lithuanian armed forces that were engaged in military operations. By perceiving these initiatives as a response to a military threat, the article seeks to identify the internal and external factors that underpinned the determination of women to provide material assistance to the Lithuanian army. By taking a sociological theoretical approach of stimulus-induced social interaction, it provides an analysis of the reasons for the formation and the development of 13 women’s associations, and the nature and the extent of their activities. [From the publication]

• Children, poverty and nationalism in Lithuania, 1900-1940 / Andrea Griffante. Cham : Palgrave Macmillan, 2019. VII, 148 p.
• Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija / Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas, Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. 455 p.
• From defence to revolution: Lithuanian paramilitary groups in 1918 and 1919 / Tomas Balkelis. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 28, p. 43-56.
• "Lai kalba žygiai ir faktai": Panevėžio krašto žydai Nepriklausomybės kovose / Eglė Bendikaitė. Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai / sudarytojai: Donatas Pilkauskas, Zita Pikelytė. Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2018. P. 64-83.
• Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio / Antanas Tyla. Vilnius : Katalikų akademija, 2004. 215 p.
• Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida / Liudas Truska. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 322 p.
• Lietuvos kariuomenė, 1918-1920 / Vytautas Lesčius. Vilnius : Leidybos centras, 1998. 619 p.
• Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920 / Vytautas Lesčius ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004. 497, [2] p., 1 žml. lap.
• Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953 / [redakcinė komisija. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-2015. 10 t.
• Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918-1940) / Vilius Kavaliauskas. Vilnius : Daigai [etc.], 2008-2015. 7 t. (757, 637, 755, 757, 765, 759, 477 p.).
• Lietuvos slaptosios tarnybos / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Mintis, 1998. 400 p.
• Moteris ir demokratija kuriamoje valstybėje / Virginija Jurėnienė. Parlamento studijos 2005, Nr. 3, p. 77-105.
• Neperkirstas Gordijo mazgas: valstybinės prievartos prieš visuomenę Lietuvoje genezė (1918–1921) / Vytautas Petronis. Lietuvos istorijos metraštis. 2016, 2015/1, p. 69-95.
• On political terror during the soviet expansion into Lithuania, 1918–1919 / Česlovas Laurinavičius. Journal of Baltic studies. 2015, vol. 46, no. 1, p. 65-76.
• Periodinio leidinio turinio kiekybinė analizė: 1920–1940 m. „Trimito“ atvejis / Vytautas Jokubauskas. Istorija. 2019, Nr. 116, p. 78-108.
• War, revolution, and nation-making in Lithuania, 1914-1923 / Tomas Balkelis. Oxford : Oxford University Press, 2018. vi, 186 p.
• War, revolution and terror in the Baltic states and Finland after the Great War / Tomas Balkelis. Journal of Baltic studies. 2015, vol. 46, no. 1, p. 1-9.