Teismo sprendimas "contra legem" ar proporcingumo kontrolė "in concreto"?

LTStraipsnyje, pasitelkiant dviejų kontinentinės teisės tradicijos valstybių (Lietuvos ir Prancūzijos) kasacinių teismų priimtų sprendimų analizę, tiriama situacija, kai civilinę bylą kasacine tvarka nagrinėjantis teismas netaiko ginčui išspręsti taikytinos nacionalinės teisės normos, kai ji, teisėjų vertinimu, konkrečioje situacijoje pažeistų proporcingumo principą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Keliamas klausimas, ar tokiais atvejais kasacinio teismo, kaip teisės vienodintojo, vaidmuo neužleidžia vietos teisėjo, analizuojančio faktines aplinkybes konkrečiam ginčui išspręsti, vaidmeniui, ir ar nekyla rizika, kad teisėjas de facto taps naujos teisės normos kūrėju, taip konkuruodamas su įstatymų leidėju. Kasacinio teismo teisėjų atliekamas nacionalinėje privatinėje teisėje įtvirtintos teisės normos įvertinimas proporcingumo principo požiūriu in concreto ir priimami sprendimai, kuriais netaikoma konkreti ginčui išspręsti taikytina nacionalinės teisės norma, įneša sumaišties taikant nacionalinėje teisėje įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kelia klausimą dėl asmenų lygybės prieš įstatymą, taip pat dėl teisinio aiškumo ir teisės prognozuojamumo. Perimdami Europos Žmogaus Teisių Teismo naudojamą argumentavimo metodą, t. y. interesų pusiausvyros paiešką, nacionaliniai teismai konkrečiose bylose atlieka proporcingumo kontrolę, kurios metu teisės principai tampa teisės normų taikymą ribojančiu veiksniu.Tačiau tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra specialiai reglamentavęs konkretų visuomeninį santykį (pvz., galimybę išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningo įgijėjo, savininkui turtą praradus dėl nusikaltimo) ir tokios normos konstitucingumas yra patvirtintas konstitucinės justicijos tvarka, kontinentinės teisės tradicijos valstybėje toks teisinis reglamentavimas neturėtų būti keičiamas remiantis teismų praktika, netaikant ginčui išspręsti taikytinos teisės normos, kai yra visos faktinės ir teisinės prielaidos jai taikyti. Pripažįstant, kad kontinentinės teisės tradicijos šalyse kasaciniai teismai atlieka teisės kuriamąjį vaidmenį, tačiau siekiant užkirsti kelią tam, kad teisės principai nepaneigtų nacionalinėje teisėje įtvirtintos normos esmės, nepažeistų asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principo ir dar labiau nepadidintų teisės neaiškumo ir neapibrėžtumo, turėtų būti apibrėžtos proporcingumo kontrolės in concreto ribos. Nacionalinei teisei patiriant vis didėjančią supranacionalinių teismų jurisprudencijos įtaką, nacionalinės teisės normą taikantys teisėjai diskrecija vykdyti proporcingumo kontrolę in concreto turėtų naudotis taip pat proporcingai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kasaciniai teismai; Teisės principai; Teismo sprendimas; Interesų pusiausvyra; Prancūzija (France); Cassation jurisprudence; Principles of law; Court decision; Balance of interests.

ENThe article analyses cases of non-application of a national legal rule applicable to a dispute by cassation court judges hearing civil cases where, based on the analysis of concrete circumstances, the application of such a rule, in the opinion of judges, would lead to an infringement of the principle of proportionality and the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Decisions of two courts of cassation belonging to the continental law tradition (the Lithuanian Supreme Court and the French Court of Cassation) illustrate such a control of the application of the principle of proportionality in concreto. The article argues that in such cases the primary role of the cassation court, which consists of the uniformisation of the law, gives way to the role of the judge analysing the factual circumstances of the case. This creates a risk of a de facto judge-made legal rule competing with a legislator-made rules. The setting aside in concreto of a national legal rule by a court of cassation, where such an outcome is based on considerations of proportionality, introduces confusion into the application of the remedies enshrined in national law, calls into question equality before the law, and undermines the clarity and predictability of the law. By adopting the method of reasoning used by the European Court of Human Rights (search for a balance of interests), national courts carry out a proportionality test in individual cases, whereby the principles of law become a factor limiting the application of national rules.However, where the legislator has specifically regulated a particular social relationship and the constitutionality of such a rule has been confirmed by the constitutional court, such a rule in the continental law tradition should not be subject to change by way of case law, by not applying the rule where all the factual and legal conditions for its application are met. While national law is subject to an increasing impact of the case law of supranational courts, the legitimacy of such national court decisions is discussed also in the context of the transformations taking place in regard to the role of a judge. The courts of cassation in the continental law tradition do play a role in the creation and development of legal rules. However, the limits of proportionality review in concreto should be defined in order to prevent the risk of legal principles undermining the very substance of a rule laid down in national law, infringing the principle of equality before the law, and contributing to the lack of clarity and uncertainty of the law. The discretion of the national judges to carry out proportionality control in concreto should also be exercised proportionately. [From the publication]

• Ar teismui lengva išlikti tik interpretatoriumi? / Egidijus Baranauskas. Jurisprudencija. 2009, Nr. 2 (116), p. 201-210.
• Proporcingumo principas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje : disertacija / Erika Leonaitė. Vilnius, 2012. 415 p.
• Proporcingumo principo taikymas administracinėje ir aplinkos teisėje / Ingrida Danėlienė. Teisė. 2009, t. 72, p. 110-128.
• Sandorių negaliojimo teisinės pasekmės / Asta Dambrauskaitė. Vilnius : Justitia, 2009. 356 p.
• Teisėjo vaidmuo aiškinant teisę : disertacija / Rūta Latvelė. Vilnius, 2010. 1 pdf (246 p.).
• Teisminio precedento reikšmė romanų-germanų teisinėje sistemoje : disertacija / Vitas Vasiliauskas. Vilnius, 2004. 183 lap.
• Teismo precedentas: autoritetas ir veikimas : disertacija / Johanas Baltrimas. Vilnius, 2016. 1 pdf (266 p.).
• Teismo precedentas kaip teisės šaltinis Lietuvoje : oficiali konstitucinė doktrina,teisinio mąstymo stereotipai ir kontrargumentai / Egidijus Kūris. Jurisprudencija. 2009, Nr. 2 (116), p. 131-149.
• Teismo precedentas Lietuvoje : konstitucinė maksima ir jos įgyvendinimo problemos / Gediminas Sagatys. Justitia. 2009, Nr. 2, p. 2-15.
• Teismo precedentas Lietuvos teisės sistemoje : 11 metų patirtis ir siūlomo tarėjų instituto iššūkiai / Ignas Vėgėlė, Laura Kazakevičiūtė. Jurisprudencija. 2017, Nr. 24 (2), p. 256-270.
• Teismų "interpretacinis žaismas" ir jo doktrininės prielaidos / Giedrė Lastauskienė. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (4), p. 1343-1359.
• The Role of judicial precedent in the court practice of Lithuania / Dangutė Ambrasienė, Solveiga Cirtautienė. Jurisprudencija. 2009, Nr. 2 (116), p. 61-78.
• Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija galutinės instancijos Lietuvos teismų praktikoje / Karolina Bubnytė. Teisė. 2013, t. 87, p. 69-85.