LTTyrimo tikslas – atskleisti, kaip pirmos koronaviruso pandemijos bangos metu (netrukus po pirmojo karantino paskelbimo) žmonės vertino taikomus ribojimus ir draudimus, atsakomybę ir bausmes už jų nesilaikymą, pandemijos dalyvių elgesio teisingumą, taip pat jų vertinimų, savijautos ir sociodemografinių charakteristikų sąsają. Tyrimo dalyviai (n = 331) internetinėje erdvėje pildė šiam tyrimui mūsų sukurtą klausimyną. Gauti rezultatai parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių COVID-19 pandemijos metu taikomus ribojimus ir draudimus vertino teigiamai, nurodė, kad už jų pažeidimą dažniau turėtų būti taikoma baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė, o jų suvokto teisingumo vertinimai keitėsi priklausomai nuo vertinamos situacijos. Dėl koronaviruso sukeltos situacijos tyrimo dalyviai patyrė šiek tiek stipresnį nei vidutinį stresą, taip pat didesnę už vidutinę nežinomybę. Su tyrimo dalyvių vertinimais yra susijusi savijauta, lytis ir amžius: pavyzdžiui, kuo asmuo patyrė daugiau streso ir nežinomybės, tuo dažniau manė, kad už ribojimų nesilaikymą reikėtų taikyti griežtesnę atsakomybę ir bausmes; moterys, palyginti su vyrais, pandemijos metu patyrė daugiau streso; o vyriausi (50–81 m.) asmenys, palyginti su jaunesniais (19–25 m. ir 26–49 m.), buvo labiau įsitikinę, kad už ribojimų pažeidimus reikėtų taikyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę. Gauti duomenys leidžia teigti, kad nors COVID-19 pandemija labai pakeitė įprastą kasdienį žmonių gyvenimą, jie dažniausiai pritarė taikomoms ribojimo priemonėms, o jų vertinimai patvirtino paplitusius „kriminologinius postulatus“ (pvz., kad bausmės skatina nedaryti nusikalstamos veikos ar kad jas reikia griežtinti). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: COVID-19; Pandemija; Ribojimai; Atsakomybė; Bausmės; Teisingumas; Vertinimas; COVID-19; Pandemic; Evaluation; Restraint; Responsibility; Penalties; Perceived justice.
ENThe aim of this study was to investigate people’s evaluations of government-imposed restrictions and prohibitions, liabilities and penalties for non-compliance with said restrictions, and the perceived fairness of the behavior of other people during the 1st wave of the coronavirus pandemic (shortly after the announcement of the 1st quarantine in Lithuania). The study also covers the relationships among these evaluations as well as the well-being and socio-demographic characteristics of the study’s participants. The participants (n = 311) of the study completed an online questionnaire developed by us for this study. The results showed that most of the participants in the study were positive about the restrictions and prohibitions applied during the COVID-19 pandemic, indicating that their violation should be subject to criminal rather than administrative liability, and that their perceptions of fairness varied depending on the situation. Due to the coronavirus-induced situation, study participants experienced slightly stronger-than-average stress as well as higher-than-average uncertainty. Well-being, gender, and age are related to study participants’ assessments: for example, the more stress and uncertainty a person experienced, the more often he felt that stricter responsibilities and penalties should be applied for non-compliance with restrictions; women experienced more stress during the pandemic than men; and older (50–81) study participants compared to younger (19–25 and 26–49) were more convinced that violations of restrictions should be subject to stricter criminal liability. Evidence suggests that although the COVID-19 pandemic significantly altered people’s daily lives, they generally supported restrictive measures, while their assessments confirmed certain widespread “criminological postulates” (e.g., that punishment discourages crime or that punishment should be more severe). [From the publication]