Deontologinės ekspertizės išvadų reikšmė Lietuvos baudžiamajame procese

LTStraipsnyje analizuojami deontologinės ekspertizės ypatumai, išskiriantys ją iš kitų teismo ekspertizės rūšių. Taip pat atskleidžiama, kad medicininėse baudžiamosiose bylose deontologinę ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai laikytini moksliniais teisėjais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad jie pateikia gydytojo veiksmų vertinimą kilusių padarinių kontekste, t. y. nustato priežastinį ryšį. Nustatyta, kad tokia išvada yra prielaida teisinei išvadai ir apkaltinamojo (nustačius, kad gydytojo veiksmai sukėlė padarinius) arba išteisinamojo (nustačius, kad gydytojo veiksmai nesukėlė padarinių) nuosprendžio pagrindas. Straipsnyje autorė išdėsto nuomonę, kad turėtų būti patvirtintos deontologinės ekspertizės atlikimo taisyklės (metodika), kuriose galėtų būti nurodytos klinikinės ir teismo medicininės diagnozių nesutapimo kategorijos, išskiriami subjektyvūs ir objektyvūs tai lėmę veiksniai, apibrėžta medicininės klaidos sąvoka ir išskirtos galimos gydymo klaidos rūšys, nurodytos nepalankios gydymo baigčių priežastys. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad tai itin padėtų teismams nagrinėjant medicinines baudžiamąsias bylas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deontologija; Ekspertizė; Teismo medicina; Teismo medicinos ekspertizė; Baudžiamasis procesas; Deontology; Examination; Forensic Medicine; Forensic medical research; Criminal procedure.

ENThe article analyses the peculiarities of deontological examination which distinguishes it from the other types of forensic examination. Also, it was revealed that the forensic experts, who have performed deontological examinations in the „medical“ criminal cases, are considered as scientific judges. The conclusion is drawn in the light of the fact that the forensic experts provide an assessment of the doctor‘s conduct in the context of the consequences which have arisen, i.e. establishes a causal relationship. It has been established that the conclusion is a precondition for a legal conclusion and a basis for a conviction (if it is established that the doctor‘s actions caused consequences) or an acquittal (if it is established that the doctor‘s actions did not cause consequences). In the article, the author expresses the opinion that the rules or methodology for conducting deontological examination should be approved which could: indicate the categories of the clinical and forensic diagnosis discrepancies, distinguish subjective and objective factors, define the concept of the medical error and identify the possible types of the treatment error, the unfavourable reasons for the treatment outcomes. The author’s opinion is based on the fact that it would be a great help for the courts working with „medical“ criminal cases. [From the publication]

• Ar visada specialiųjų žinių panaudojimo baudžiamojoje byloje rezultatai laikytini patikimu įrodymų šaltiniu? / Marina Gušauskienė, Linas Belevičius. Baudžiamoji justicija ir verslas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 363-379.
• Deontologinę ekspertizę atliekančio teismo eksperto mokslinė-praktinė kompetencija / Laura Šivickaitė-Moldarienė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė. Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika 2022, 18, p. 86-93.
• Eutanazijos terminų vartojimo bioetikoje bei teisėje problematika Lietuvoje / Andrius Narbekovas. Jurisprudencija. 2008, Nr. 12 (114), p. 27-35.
• Klaidos problema teismo ekspertizėje / Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Andrej Gorbatkov. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui - 10 metų / sudarytojai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Andrej Gorbatkov ; vyriausiasis mokslinis redaktorius Remigijus Merkevičius. Vilnius: Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2012. P. 335-346.