Baudžiamosios atsakomybės už autorystės pasisavinimą raida Lietuvoje XIX a. 3 deš. - XX a. pr. laikotarpiu

LTStraipsnyje analizuojama baudžiamosios atsakomybės už autorystės pasisavinimą raida Lietuvoje carinės Rusijos teisės aktų taikymo laikotarpiu nuo XIX a. trečiojo dešimtmečio iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo XX a. pradžioje, skirstant dėstymą į tris struktūrines dalis: 1) pirmuosius baudžiamuosius įstatymus, įtvirtinančius baudžiamąją atsakomybę už autorystės pasisavinimą, 2) autorystės pasisavinimą 1845 m. Kriminalinių ir taisomųjų bausmių statute ir 3) autorystės pasisavinimą 1903 m. Rusijos baudžiamajame statute. Straipsnyje ieškoma seniausios autorystės pasisavinimo baudžiamosios normos ir padaroma išvada, kad pirmasis baudžiamąją atsakomybę už autorystės pasisavinimą įtvirtinęs teisės aktas, galiojęs ir Lietuvoje, yra 1830 m. Rusijos imperijos Cenzūros statuto priedas „Nuostatai apie kūrėjų, vertėjų ir leidėjų teises“ (rus. Polozhenije o pravah sochinitelej, perevodchikov i izdatelej), kurio 24 straipsnyje įtvirtintas autorystės pasisavinimas, už kurio padarymą numatyta sankcija savo represiniu pobūdžiu atitinka baudžiamosios atsakomybės turinį. Straipsnio prieduose taip pat nuosekliai pagal teisės akto galiojimo datą pateikiamos ir autorystės pasisavinimo normų citatos originalo (XIX a. rusų) kalba ir jų vertimas į lietuvių kalbą bei grafikas, vaizduojantis skirtinguose teisės aktuose įtvirtintas autorystės pasisavinimo normas ir jų koreliaciją, tekste palyginant skirtingu metu galiojusių normų turinį; padaroma išvada, kad, priėmus Kriminalinių ir taisomųjų bausmių statutą, kurį laiką galiojo du tarpusavyje nesuderinti teisės aktai, numatę skirtingo pobūdžio baudžiamąją atsakomybę už autorystės pasisavinimą.Geriausiai ištobulinta autorystės pasisavinimo norma pripažintas 1903 m. Baudžiamojo statuto su 1911 m. pakeitimais 620 straipsnis, kuris Lietuvoje buvo taikomas ne tik nuo jo priėmimo, bet ir visą tarpukario laikotarpį; o pačioje Rusijoje norma su visu gana moderniu 1903 m. Baudžiamuoju statutu buvo panaikinta po 1917 m. Spalio perversmo, tokiu būdu Rusijoje pradedant intensyvius autorių teisių apsaugos regreso procesus, galiausiai pasiekusius Lietuvą sovietų okupacijos metais XX a. 5 dešimtmetyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autorystės pasisavinimas; Nusikaltimai intelektinei nuosavybei; Autorių teisės; Baudžiamoji atsakomybė; Istorinė raida; 19 amžius; 20 amžius; Teisės aktai; Carinės Rusijos įstatymai; Misappropriation of authorship; Crimes against intellectual property; Author law; 19th century; 20th century; Criminal liability; Legal acts; Russian Empire laws.

ENThis article analyzes the development of criminal liability for misappropriation of authorship in Lithuania in the period of application of the legal acts of Tsarist Russia from the 3rd decade of 19th century until the restoration of Lithuania‘s independence in the beginning of 20th century. The analysis is divided into three structural parts: 1) the first criminal laws establishing criminal liability for the misappropriation of authorship, 2) misappropriation of authorship in the 1845 the Code of Criminal and Correctional Penalties, and 3) misappropriation of authorship in 1903 Penal Code of Russian Empire. The author of the article searches for the oldest criminal norm for the misappropriation of authorship and concludes that the first legal act establishing criminal liability for misappropriation of authorship, was the 1830 Annex to the Statute of Censorship of the Russian Empire „Regulations on the Rights of Creators, Translators and Publishers“ (Russian: Polozhenije o pravah sochinitelej, perevodchikov i izdatelej), Article 24 of which provides for the misappropriation of authorship, the execution of which is punishable by a sanction that is of a criminal legal nature. The appendices of the article also consistently present the citation of the norms of misappropriation of authorship in the original (19th century Russian) language and its translation into Lithuanian, as well as a graph, depicting norms of misappropriation of authorship, established in different legal acts, their correlation at different times and the content of the norms in force with each other; it is concluded that after the adoption of the the Code of Criminal and Correctional Penalties, two non-harmonized legal acts have been in force for some time, providing for different types of criminal liability for misappropriation of authorship.The best perfected norm of misappropriation of authorship was recognized in 1903 Penal Code of Russian Empire, as amended in 1911, Article 620, which has been applied in Lithuania not only since its adoption, but also throughout the interwar period. Meanwhile in Russia itself the norm with all the fairly modern 1903 Criminal Statute was repealed after the Russia‘s Bolshevic coup d‘état in 1917, thus starting intensive regression of copyright protection in Russia, which finally reached Lithuania during the years of Soviet occupation in the 5th decade of XX century. [From the publication]

• Autorių teisė / Vytautas Mizaras. Vilnius : Justitia, 2008-2009. 2 t.
• Baudžiamoji atsakomybė už literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą : disertacija / Pranas Švedas. Vilnius, 2011. 300 p.
• Intelektinę nuosavybę reglamentuojantys teisiniai dokumentai XIX a. pirmosios pusės carų valdomoje Lietuvoje / Aušra Navickienė. Knygotyra. 2009, t. 53, p. 198-216.
• Istorinės LDK teisės aidas moderniojoje Lietuvos teisėje / Mindaugas Maksimaitis. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 843-858.
• Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais / Mindaugas Maksimaitis. Vilnius : Justitia, 2001. 199 p.
• Rusijos teisės šaltiniai Lietuvoje 1918–1940 m / Mindaugas Maksimaitis. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (2), p. 403-418.
• The Scope of criminal liability for misappropriation of authorship in EU countries: comparative analysis / Ramunė Steponavičiūtė. International Conference of PhD Students and Young Researchers, 8th (2020 : Vilnius, Lithuania). Vilnius : Vilnius University Press, 2020. P. 192-217.