Higher education as an agent of social innovation

LTStraipsnyje siekiama atsakymą klausimą, kaip šiuolaikinis aukštasis mokslas turi veikti, kad taptų socialinių inovacijų agentu visuomenėje? Kaip išlaikyti aukštajam mokslui "visuomenės širdies" funkciją? Straipsnyje akcentuojama socialinių inovacijų svarba šalies transformacijos kontekste, ypač, kai tai vyksta pototalitarinėje visuomenėje. Akcentuojami atviri ir slypintys tokios transformacijos aspektai, kaip kultūrinis modalumas, bendruomenės skilimas, kultūrine ir socialinė atskirtis ir pan. Socialinių inovacijų santykis su materialinėmis techninėmis inovacijomis atskleidžiamas būtent šiame kontekste. Straipsnyje siūloma konceptuali prieiga, kaip traktuoti aukštąjį mokslą, kad jis įgytų socialinių inovacijų agento bruožų. Šiuo atžvilgiu aukštojo mokslo masiškėjimas laikomas pastangomis įtraukti kiekvieną pilietį į žinių kūrimą bei taikymą, kai besikeičianti socialinė padėtis sukuria naujus poreikius bei interesus. Aukštojo mokslo traktuotė grindžiama koncepcijų : liberalaus ugdymo, demokratiško aukštojo mokslo, tęstinio ugdymo ir paslaugų universiteto – sąveika. Tokia koncepcijų integracija leidžia į aukštąjį mokslą žiūrėti kaip į svarbiausią išankstinę gyvenimo kokybės pototalitarinėje visuomenėje optimizavimo sąlygą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Socialinė inovacija; Higher education; Social inovation.

ENThe article seeks to give an answer to the question of how modern higher education must act to become an agent of social innovations in society. How is higher education to keep the function of “the core of society”? The article accentuated the importance of social innovations within the context of the country’s transformation especially when this is taking place in the post-totalitarian society. Open and hidden aspects of such transformation are accentuated as cultural modality, division of the community, cultural and social exclusion, etc. It is within this context that the ratio of social innovations to material technical innovations is revealed. The article proposes a conceptual approach of how to treat higher education that it should acquire features of the agent of social innovations. In this respect the fact that higher education is becoming a mass phenomenon is regarded as attempts to draw every citizen in the creation and application of knowledge when a changing social situation creates new needs and interests. The treatment of higher education is based on interaction of the following conceptions: liberal education, democratic higher education, a university of continuous education and services. Such integration of conceptions enables one to look at higher education as the most important condition of optimising the quality of life in the post-totalitarian society.