Kintamoji ir nekintamoji 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos dalys

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kintamoji ir nekintamoji 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos dalys
Alternative Title:
Alterable and unalterable parts of the Constitution of 3 May 1791
Authors:
Machovenko, Jevgenij
In the Journal:
Teisė. 2021, t. 120, p. 8-20
Subject Category:
LT
Konstitucinė teisė. Konstitucija / Constitutional law. Constitution; Teisėkūra. Teisės šaltiniai / Legislation. Sources of law; Teisės istorija / History of law; 1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTŠio tyrimo tikslas yra nustatyti 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos taisymo leistinumą, poreikį ir perspektyvą hipotetiškai suėjus pirmajam 25 metų jos galiojimo terminui, t. y. 1816 metais. Autorius siekia identifikuoti kintamąją Konstitucijos dalį, t. y. tuos ją sudarančius aktus ir tas jų nuostatas, kurias buvo leista keisti po 25 metų; nustatyti taisytinas Konstitucijos nuostatas, t. y. iš paties Konstitucijos teksto analizės padaryti išvadą dėl „probleminių“ nuostatų, kurias reikėtų taisyti atsižvelgiant į konstitucinį reglamentavimą, Konstitucijos dvasią, jos vidinę logiką. Autorius daro išvadą, kad nekintamajai 1791 m. Respublikos Konstitucijos daliai priklauso (visa apimtimi) Pamatinai neliečiami įstatymai, Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas ir Suderintos sutartys – jų korekcija neįmanoma nei po 25 metų, nei vėliau. Kintamajai Konstitucijai daliai priklauso (iš dalies) Valdymo įstatymas, Seimo deklaracija, Seimelių įstatymas ir Miestų įstatymas, kurių nuostatas leidžiama taisyti kas 25 metus; dalis šių aktų nuostatų yra perkelta į juos iš nekintamosios Konstitucijos dalies arba sukurta remiantis nekintamosios dalies nuostatomis, todėl priskirtina nekintamajai daliai, negali būti taisoma nei po 25 metų, nei vėliau.Nekintamoji 1791 m. Konstitucijos dalis eliminavo iš galimo Konstitucijos tobulinimo srities sąjunginius tarpvalstybinius Lietuvos ir Lenkijos santykius ir paliko nedaug galimybių esminiams pokyčiams tame Konstitucijos segmente, kuris paklojo valstybės funkcionavimo pamatus. Tačiau tokių esminių taisymų poreikio nebuvo, nes Konstitucijoje įtvirtinti modernieji demokratinės valstybės principai suteikė Konstitucijai labai didelį egzistencinį potencialą, viršijantį 25 metų perspektyvą. Pagrindinis Konstitucijos trūkumas – įtvirtinta teisine nelygybe grindžiama visuomenė, suskaidyta į bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių luomus. Kadangi šios nuostatos yra nekintamos, neįmanoma evoliuciniu būdu, laipsniškai taisant Konstituciją, pereiti prie pilietinės visuomenės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pilietinė visuomenė; Luomai; Demokratija; Valdžių padalijimas; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); 18 amžius; Gegužės trečiosios konstitucija, 1791 (Konstytucja 3 Maja; Valdymo įstatymas); Konstitucijos; Civil society; Classes; Democracy; Separation of powers; 18th century; Constitutions.

ENThe purpose of this study is to determine the permissibility, necessity and perspective of the amendment of the Constitution of 3 May 1791 after the hypothetical expiry of the first 25 years of its validity, in 1816. The author seeks to identify the alterable part of the Constitution, i.e. those constituent acts and those provisions which have been authorized for amendment after 25 years; to establish the provisions of the Constitution to be amended, i.e. to draw a conclusion from the analysis of the text of the Constitution itself regarding the “problematic” provisions, the correction of which arises from the constitutional regulation itself, the spirit of the Constitution itself, its internal logic. The author concludes that the inviolable part of the Constitution includes (in its entirety) the Fundamental Unalterable Laws, the Reciprocal Guarantee of Two Nations and the Articles of Agreement – their correction is not possible after 25 years or later. The alterable part of the Constitution includes (in part) the Government Act, the Declaration of the Convention (Seimas), the Law on Local Conventions and the Law on Cities, the provisions of which may be amended every 25 years; part of the provisions of these acts have been transferred to them from the unalterable part of the Constitution or have been created on the basis of the provisions of the unalterable part, therefore attributable to the unalterable part, may not be amended after 25 years or later.The unalterable part of the Constitution eliminated the cross-border relations between Lithuania and Poland from the field of possible improvement of the Constitution and left few opportunities for fundamental changes in the segment of the Constitution that laid the foundations for the functioning of the state. However, there was no need for such substantial amendments, as the modern principles of a democratic state enshrined in the Constitution gave the Constitution a very high existential potential beyond a 25-year perspective. The main shortcoming of the Constitution is the establishment of a society based on legal inequality, divided into nobles, clergy, townspeople and peasants. As these provisions are unalterable, it is not possible to move to civil society in an evolutionary way, with a gradual revision of the Constitution. [From the publication]

DOI:
10.15388/Teise.2021.120.1
ISSN:
1392-1274; 2424-6050
Subject:
Teisė / Law
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/93829
Updated:
2022-03-19 20:56:15
Metrics:
Views: 64    Downloads: 8
Export:
Download