Kuriančioji emocija ir demokratijos suvokimas H. Bergsono filosofijoje

LTStraipsnyje analizuojama kuriančiosios emocijos (émotion créatrice) sąvoka ir iš jos kylantis demokratijos suvokimas H. Bergsono filosofijoje. Ši specifinė emocija nepriklauso nuo objekto intelektualinės reprezentacijos, todėl Bergsonas ją vadina „supraintelektualine“. Skirtingai nuo įprastinių, „infraintelektualinių“ emocijų, ji yra pirminė proto ir valios atžvilgiu ir sudaro fundamentalią žmogaus kūrybinių aktų matricą. Kuriančioji emocija – tai viena iš trukmės intuicijos formų, įsišaknijusių gyvybiniame polėkyje. Ji ne tik lemia esminius pokyčius meno, religijos ar mokslo srityse, bet ir, atskleisdama gilesnio socialumo formą, rekonfigūruoja politinį racionalumą. Tuo yra paneigiamas tariamas Bergsono filosofijos antisocialumas. Paskutiniame savo veikale "Du moralės ir religijos šaltiniai" Bergsonas parodo, kaip kuriančioji emocija transformuoja demokratijos suvokimą, šią politinę koncepciją paversdama dinamišku judesiu, atitinkančiu gilųjį žmogaus ir visos tikrovės procesą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Henri Bergsonas (Henri Bergson); Emocija; Filosofai; Intuicija; Protas; Valia; Demokratija; Henri Bergson; Philosophers; Emotion; Intelligence; Will; Democracy.

ENCreative Emotion and Understanding of Democracy in the Philosophy of H. Bergson Abstract. In this paper, the concept of creative emotion (émotion créatrice) and the understanding of democracy, which arises out of it, in the philosophy of Bergson is analysed. This specific emotion does not depend on an object’s intellectual representation; therefore, Bergson refers to it as “supra-intellectual.” Contrary to the usual “infra-intellectual” emotions, it is primary in regard of the mind and the will, and it comprises the fundamental matrix of creative acts of the human being. Creative emotion is one of the forms of the intuition of duration that is rooted in élan vital. It not only determines the essential changes in the fields of art, religion or science, but also re-configures the political rationality by revealing a deeper form of sociality. Thus, the presumed anti-sociality of the philosophy of Bergson is denied. In his last work, "The Two Sources of Morality and Religion", Bergson shows how creative emotion transforms understanding of democracy and how it turns this political conception into a dynamic movement corresponding to the deep process of the human being and the whole reality. [From the publication]

• Atviroji visuomenė Henri Bergsono supratimu: jos politinės raiškos ir antropologinis pagrindimas / Povilas Aleksandravičius. Politologija. 2021, Nr.3 (99), p. 41-63.
• Atviroji visuomenė ir organiškoji valstybė / Povilas Aleksandravičius. Socialinių mokslų studijos 2021, Nr. 12 (1), p. 8-28.
• Etika ir begalybė: pokalbiai su Philippéu Nemo / Emmanuel Lévinas. Vilnius : Baltos lankos, 1994. 135 p.
• Europa kaip mąstymo būdas: atviros visuomenės pagrindai / Povilas Aleksandravičius. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 127 p.
• Fakticiškumo sąvoka ir jos reikšmė Heideggerio filosofijoje / Povilas Aleksandravičius. Iššūkis metafizikai: lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Antanas Andrijauskas. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 397-417, 623.
• Socialinio atvirumo kilmė ir prasmė Bergsono ir Popperio mąstyme / Povilas Aleksandravičius. Problemos. 2019, t. 95, p. 55-66.
• Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos / Povilas Aleksandravičius, Laurynas Peluritis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. 115 p.
• Visa apimančios meilės samprata Bergsono filosofijoje / Rūta Marija Vabalaitė. Gyvybinis polėkis / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Versus aureus, 2008. P. 417-428, 482.
• Visata - dievus kurianti mašina? (H. Bergsono "Atviros visuomenės" vizijos kontūrai) / Vytautas Radžvilas. Gyvybinis polėkis / sudarytojas Antanas Andrijauskas. Vilnius : Versus aureus, 2008. P. 357-396, 480.