Lietuvių moterys Didžiojoje Britanijoje Pirmojo pasaulinio karo metais

LTPirmasis pasaulinis karas skaudžiai palietė dalį Didžiojoje Britanijoje gyvenusių lietuvių imigrantų šeimų. 1917 m. Didžiajai Britanijai ir Rusijai pasirašius karinę konvenciją, buvo paskelbta Britanijoje gyvenusių svetimšalių vyrų, buvusių Rusijos caro pavaldinių, mobilizacija. Lietuviai per trumpą laiką turėjo apsispręsti – stoti į britų kariuomenę ar grįžti į Rusiją ir kovoti rusų pusėje. Sunkiai gyvenusioms emigrantų šeimoms vyrų mobilizacija ir pagrindinio šeimos maitintojo netektis kėlė daug rūpesčių, dėl to Britanijos vyriausybė buvo priversta skirti išmokas mobilizuotų karių šeimoms. Po karo tik dalis į Rusiją išvežtų lietuvių vyrų galėjo sugrįžti į Didžiąją Britaniją pas savo šeimas. Britanijos vyriausybės ir Lietuvos pasiuntinybės Londone pastangomis buvo organizuota šių šeimų repatriacija į Lietuvą. Šiame straipsnyje, remiantis istoriografija ir periodine spauda (Škotijoje nuo 1914 m. leistu savaitraščiu „Išeivių draugas“), apibūdinama lietuvių bendruomenė karo metais, analizuojama, kaip prasidėjęs karas ir ypač 1917 m. konvencija palietė lietuvių emigrantų šeimas. Pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvių moterų padėčiai, pristatoma jų veikla karo metais, rūpestis dėl mobilizuotų vyrų likimo ir savo šeimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rusija (Russia); Didžioji Britanija (Great Britain); Lietuvių išeivija; Škotija; Moterys; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Mobilizacija; Repatriacija; Lietuviai emigrantai; 20 amžius; Great Britain; Lithuanian diaspora; Scotland; Women; First World War; Mobilization; Repatriation; 20th century; Lithuanian emigrants.

ENThe Great War had a devastating impact on some Lithuanian immigrant families living in Great Britain. In 1917, after Britain and Russia signed a military agreement, the mobilisation was announced of foreign men living in Britain who were former subjects of the Russian tsar. The Lithuanians had to decide quickly whether to join the British army or return to Russia and fight on the Russian side. For disadvantaged immigrant families, the mobilisation of men and the loss of the main breadwinner were a major misfortune, and the British government had to provide benefits to the families of the mobilised soldiers. After the war, only a few of the Lithuanian men who had been transported to Russia were able to return to Britain to rejoin their families. The repatriation of these families to Lithuania was organised through the efforts of the British government and the Lithuanian Embassy in London. This article uses historiography and the Lithuanian weekly newspaper Išeivių draugas, published in Scotland from 1914, to describe the Lithuanian community during the Great War, and to analyse how the outbreak of the war, and in particular the Convention of 1917, affected the families of Lithuanian immigrants. The author focuses on the situation of Lithuanian women, their activities during the war, and their concern for the fate of their mobilised men and their families. [From the publication]

• Changing identities : Latvians, Lithuanians and Estonians in Great Britain / Emily Gilbert. [S.l], 2013. 489 p.
• Jo Didenybės prieglobstyje: Didžiosios Britanijos lietuviai Pirmojo pasaulinio karo metais / Remigijus Misiūnas. Vilnius : Bonus animus, 2019. 342 p.
• Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pirmojoje pusėje / Virginija Jurėnienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 290 p., [8] iliustr. lap.
• Londono lietuvių katalikų bendruomenė ir marijonai 1931-1946 m / Kęstas Raškauskas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2014, 17, p. 53-65.
• Londono lietuvių katalikų bendruomenės savivaldos raida 1896-1930 m / Kęstutis Raškauskas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2013, 15, p. 39-55.
• Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčios šimtmetis / Regina Laukaitytė. Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2018. 421 p.
• Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos struktūrų transformacija 1990–2010 m / Kęstutis Raškauskas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2019, 28, p. 79-108.