LTRusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašte 1863 m. sausio mėn. prasidėjęs sukilimas, kuris apėmė buvusias Abiejų Tautų Respublikos žemes, istorikams nėra nauja tema. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo pradėta tirti ir moterų dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime. Lenkijoje, Baltarusijoje, iš dalies Lietuvoje tyrimai kėlė klausimų apie moterų protesto formas ir metodus šiame sukilime, jų socialinio vaidmens kaitą, moterų atsiminimus ir jų įvaizdžius. Šiame straipsnyje pirmą kartą siekiama įvertinti atsiminimus apie 1863–1864 m. sukilimą, kuriuos rašė moterys, kilusios iš buv. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių ir stebėjusios sukilimo įvykius šiose žemėse. Moterų atsiminimai čia yra nagrinėjami kaip visuma, siekiant atskleisti bendrybes, kurios buvo būdingos visiems moterų atsiminimams. Skirtingai nei ankstesni tyrimai, kurie į moterų atsiminimus apie šį sukilimą žiūrėjo kaip į šaltinį, leidžiantį kelti klausimus apie sukilimo eigą, tremties temą ar moterų gebėjimą sukilimo metais derinti visuomeninę veiklą ir pareigas šeimoje, šiame straipsnyje keliamas bendresnis klausimas, ką ir kodėl moterys rašė arba nerašė atsiminimuose apie 1863–1864 m. sukilimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rusijos imperija (Russian Empire); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Atsiminimai; Tremtis; Moterys; 19 amžius; Insurrection; Memoirs; Deportations; Women; 19th century.
ENThe rebellion that broke out in the Northwest Province (Severo-Zapadnyi Krai) of the Russian Empire in January 1863 and spread over the former lands of the Commonwealth of the Two Nations is not a new topic for historians. The involvement of women in the insurrection of 1863 has also been studied for a long time, with the first research appearing even before the Second World War. So far, Polish, Belarusian, and to some extent Lithuanian, researchers have raised questions about the forms and methods of women’s protests in this insurrection, and the changes in their social role, and analysed women’s memories and images of women. This article is the first to address memoirs of the January insurrection written by women from the former Grand Duchy of Lithuania who observed the events of the insurrection in these lands. The women’s memoirs are analysed here as a whole, in order to reveal some common features. In contrast to previous studies that have looked at women’s memoirs of the rebellion in order to answer questions about the course of the rebellion, the theme of deportations, or women’s ability to balance social activities and family responsibilities during the insurrection, this paper raises the more general question of what women did and did not write about in their memoirs about the insurrection between 1863 and 1864, and why. [From the publication]