Lietuvos opozicijos Astravo atominei elektrinei (de)legitimacija per Tarptautinę atominės energijos agentūrą
LTTarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) Lietuvos užsienio politikos diskurse yra pateikiama kaip didžiausią autoritetą branduolinės saugos srityje turinti organizacija, galinti objektyviai įvertinti Astravo atominės elektrinės (AE) atitiktį tarptautiniams branduolinės saugos standartams. TATENA taip pat yra viena iš svarbiausių tarptautinių institucijų, kurių padedama Lietuva siekė atskleisti Astravo AE trūkumus ir šitaip legitimuoti kritišką poziciją jos atžvilgiu. Atsižvelgiant į organizacijos reikšmę Lietuvos užsienio politikoje, straipsnis nagrinėja TATENA formuojamą viešąjį diskursą apie branduolinę energetiką Baltarusijoje ir siekia įvertinti organizacijos vaidmenį legitimuojant Lietuvos pasipriešinimą Astravo AE. Išanalizavus TATENA atitikties vertinimo ataskaitas, jos vadovų pasisakymus ir oficialius organizacijos pranešimus spaudai apie Baltarusiją 2007–2020 m., daroma išvada, kad TATENA formavo Baltarusijai palankų ir daugeliu atvejų Lietuvos oficialiai pozicijai tiesiogiai prieštaravusį viešąjį diskursą. Taigi TATENA legitimavo ne Lietuvos pasipriešinimą Astravo AE statyboms, o branduolinės energetikos plėtrą Baltarusijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA; International Atomic Energy Agency; IAEA); Viešasis diskursas; Atominės elektrinės; Branduolinė energetika; Branduolinė sauga; Astravo atominė elektrinė (AE; Ostrovets nuclear power plant; NPP); Legitimumas; Baltarusija (Belarus); Užsienio politika; Public discourse; Nuclear power plants; Nuclear energy; Nuclear safety; Legitimacy.
ENLithuanian foreign policy perceives the International Atomic Energy Agency (IAEA) as an organization with the most significant authority in nuclear safety, capable of objectively assessing the Ostrovets NPP’s compliance with international nuclear safety standards. Simultaneously, the IAEA is one of the most important international institutions through which Lithuania sought to reveal the shortcomings of the Ostrovets NPP while attempting to legitimize its critical position towards the power plant. Given the relevance of IAEA in Lithuanian foreign policy, the article examines IAEA’s public discourse on nuclear energy in Belarus. It aims to assess its role in the process of legitimizing Lithuania’s oposition to Ostrovets NPP. After analyzing the IAEA’s leadership statements, the official press releases and the reports published by the peer-review missions during 2007–2020, the paper concludes that the IAEA formed a public discourse that exclusively favoured Belarus and significantly contradicted Lithuania’s official position. In this way, the IAEA did not legitimize Lithuania’s foreign policy towards Ostrovets NPP. On the contrary, the organization supported nuclear energy development in Belarus. [From the publication]
- Branduolinės energetikos plėtros Baltijos regione perspektyvos / Arūnas Molis, Justina Gliebutė. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2012, t. 10, p. 119-146.
- Energetinio saugumo sociologija : teorija ir praktika / Vylius Leonavičius, Dainius Genys. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017. 269 p.
- Lithuanian foreign policy vis-à-vis Belarusian nuclear power plant in Ostrovets / Justinas Juozaitis. Lithuanian foreign policy review. 2016, vol. 35, p. 41-66.
- Mažųjų valstybių nacionalinių interesų įgyvendinimas tarpvyriausybinėse organizacijose: Lietuvos pasipriešinimas Astravo ir Baltijos atominių elektrinių statyboms : disertacija / Justinas Juozaitis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. 261 p.
- Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė / Arūnas Molis, Giedrius Česnakas, Justinas Juozaitis. Politologija. 2018, Nr. 3 (91), p. 3-47.
