Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika

LTStraipsnyje mėginama atskleisti ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialųjį pagrindą, t. y. kokios informacijos pagrindu yra (privalo būti) pradedamas ikiteisminis tyrimas. Atsiremiant į konstitucinę jurisprudenciją ir pamatines doktrinos nuostatas, kritikuojamas įsivyravęs restriktyvus ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialiojo pagrindo aiškinimas ir „patikrinamųjų“ veiksmų doktrina bei praktika, taip pat nepamatuotas ultima ratio argumento naudojimas, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikiteisminis tyrimas; Teisinis reguliavimas; Baudžiamojo proceso kodeksas; Ultima ratio; Pre-trial investigation; Legal Regulation; Criminal Procedure Law; Codex.

ENThe subject of this article is to define the concept of material ground for opening (beginning) a pre-trial investigation, identify problems of legal regulation and practice, offer the solutions. Relying on constitutional jurisprudence, legal regulation and basic doctrine, the author criticises prevalent concept of a restrictive interpretation of material ground for opening a pre-trial investigation and the doctrine of so-called “verification” acts, as well as its practice. On the ground of scientific analysis, it is concluded, that the notion of “data of a criminal act” defined in Article 168 Para 1 of the CCP (Code of Criminal Process) means factual circumstances of a criminal act, hence necessary and sufficient material ground for opening a pre-trial investigation is a suspicion based on concrete factual circumstances of a criminal act that a criminal act has been committed (initial suspicion). While deciding to open pre-trial investigation, the law of evidence does not apply – all evidence are collected only after opening of a pre-trial investigation. Also it is concluded that while deciding to open a pre-trial investigation, the argument of ultima ratio is not applied and pre-trial investigation is commonly opened for difficult to interpret and apply criminal acts. [From the publication]

• Baudžiamasis procesas: įtariamojo samprata / Remigijus Merkevičius. Vilnius : [Registrų centras], 2008. 930 p.
• Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio) : teorija ir realybė / Oleg Fedosiuk. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (2), p. 715-738.
• Baudžiamojo proceso ikiteisminis etapas / Petras Ancelis ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Saulelė, 2007. 294 p.
• Ikiteisminio tyrimo pradėjimas : dabartis ir perspektyva / Ryšardas Burda. Jurisprudencija. 2003, Nr. 49 (41), p. 149-156.
• Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti teisinio reguliavimo probleminiai aspektai / Pranas Kuconis. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 454-481.
• Ikiteisminio tyrimo teoriniai pagrindai / Samuelis Kuklianskis. Jurisprudencija. 2005, Nr. 75 (67), p. 7-15.
• Įrodymų leistinumas Lietuvos Baudžiamojo proceso teisėje : alternatyvios sampratos pagrindai / Audrius Juozapavičius. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui - 10 metų / sudarytojai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Andrej Gorbatkov ; vyriausiasis mokslinis redaktorius Remigijus Merkevičius. Vilnius: Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2012. P. 97-119.
• Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas Lietuvos Respublikos Konstitucijos kontekste / Remigijus Merkevičius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai / sudarė Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė ; mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Klaipėda: Druka, 2012. P. 176-197.
• Operatyvinės veiklos teisinio reguliavimo problemos ir perspektyvos / Gintaras Goda. Teisė. 2006, t. 58, p. 70-83.
• Patikslinamieji ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos veiksmai / Ryšardas Burda, Algimantas Kliunka. Jurisprudencija. 2005, Nr. 76 (68), p. 5-12.
• Pažinimo proceso ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo santykis ikiteisminio tyrimo metu / Greta Skripkutė. Teisė. 2024, t. 131, p. 172-185.
• Pozityvios procesinės valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 3 straipsnius: Lietuvos patirtis / Gintaras Goda. Teisė. 2021, t. 118, p. 18-31.
• Specialusis liudytojas – tarp liudytojo ir įtariamojo? / Audrius Juozapavičius. Teisė. 2020, t. 114, p. 26-48.