Challenges for a changing university in the globalized world
LTStraipsnyje analizuojami šiuolaikinės visuomenės aukštajam mokslui tenkantys išbandymai. Pirmojoje straipsnio dalyje postmodernizmas, globalizacija ir rinkos įtaka išskiriamos kaip pagrindinės šiuolaikinį universitetą ir Lietuvos aukštąjį mokslą veikiančios jėgos. Aukštojo mokslo institucijos įgyja antrepreneriškos organizacijos bruožų, veikia remdamosi verslo principais: ieško pajamų šaltinių, siūlo rinkos interesus atitinkančias studijų programas bei tyrimus, taiko naujas studijų formas. Mokslininkai tokį universitetą vadina „antreprenerišku“ arba „Paslaugų Universitetu“ (Cummings, 1998, Tudiver, 1999, Tjeldvoll, 2000). Antrojoje straipsnio dalyje akcentuojamas kultūros, vertybių bei švietimo ryšys ir teigiama, jog šiuolaikinis universitetas nebegali būti laikomas nei žmogiškųjų, nei akademinių, nei fundamentaliųjų vertybių kūrėju ar skleidėju, o aukštojo mokslo institucijoms gresia universitetinės kultūros atrofija. JAV patirtis (Wilcox, Ebbs, 1992) rodo, jog išeitis gali būti vertybių mokymas, užimantis solidžią vietą liberaliojo ugdymo sistemos turinyje. Ypatingai svarbus jame yra dėstytojų, perduodančių besimokantiesiems kultūros subtilybes bei vertybių esmę, vaidmuo. Trečioji straipsnio dalis skirta jaunai demokratijai aktualių liberaliojo švietimo aspektų analizei. Remiantis P. Axelrod‘u (1998) teigiama, jog gyvenant pokyčių periodu, liberalusis ugdymas yra labiausiai pajėgus parengti jaunus žmones gyvenimui; jis geriausiai išmoko prisitaikyti konkuruojančioje darbo rinkoje. Nagrinėjama jaunos demokratinės valstybės aukštajam mokslui ypač aktuali R. Barnett‘o liberaliojo ugdymo koncepcija, leidžianti „išlaisvinti“ individą ir įgalinti jo prisitaikymą naujomis mokymo(si) sąlygomis (Barnett, 1990) kintančiame, į paslaugas orientuotame universitete. [Iš leidinio]
ENThe article analyses the challenges of the higher education for the modern society. In the first part of this article postmodernism, globalization and market influence are defined as the main forces that influence modern university and Lithuanian higher education. The institutions of higher education are retaking the features of entrepreneur organizations and are functioning by the principles of business: seeking for income source, offering study programmes and researches that correspond with market interests, applying new forms of studies. Scientists this kind of university is calling entrepreneur or the University of Services (Cummings, 1998, Tudiver, 1999, Tjeldvoll, 2000). In the second part of the article culture, values and education relations are emphasized and it is stated that modern university cannot be considered as human, academic or fundamental values creator or spreader, and the institutions of higher education can be separated from the university culture. The experience of USA (Wilcox, Ebbs, 1992) shows that the way out of this situation can be through the education of values that occupies a solid place in the liberal education system. The third part of the article is dedicated to the young democracy urgent analysis of liberal education. P. Axelrod (1998) states that living in the period of changes, liberal education is the most powerful to prepare young people for life. Young democratic state for the higher education is very important in the concept of R. Barnett which lets to free personality and helps to adapt themselves in the new education environment (Barnett, 1990) in a changing university of services. [From the publication]
- Edukologijos magistro studijų programų vertinimas: akademinio šiuolaikiškumo aspektas / Ingrida Tinfavičienė. Pedagogika. 2007, 88, p. 25-30.
- Learning society for the solution of problems in the knowledge economy: what is the university role and possibilities? / Palmira Jucevičienė, Violeta Karenauskaitė. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 5 (42), p. 34-41.
- Lietuvos aukštojo mokslo reforma : laimėjimai ir problemos / Rimantas Želvys, Rima Žilinskaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2004, t. 12, p. 8-18.
- Reform of higher education in Lithuania: moving towards decentralization or state control? / Rimantas Želvys. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 5 (42), p. 17-20.
