LTStraipsnyje pristatoma H. Bergsono atvirosios visuomenės koncepcija. Pirmoje dalyje yra identifikuojamos trys konkrečios atvirosios visuomenės politinės raiškos, besiskleidžiančios tarptautiniuose santykiuose ir pačios visuomenės viduje. Antroji dalis yra skirta parodyti, kad atviroji visuomenė nėra visuomenė be sienų ar ribų ir nekelia grėsmės tapatybių puoselėjimui: Bergsono trukmės sąvoka, jo politinės filosofijos ištaka, kaip tik įtvirtina tapatybes, grįsdama jų dinamišką brendimo per atvirumą procesą. Šioje dalyje prasidėjęs antropologinis atvirosios visuomenės pagrindimas yra tęsiamas trečiojoje straipsnio dalyje, analizuojančioje uždarumo ir atvirėjimo faktorius, jų įsišaknijimą gamtoje, žmogaus prigimtyje bei gyvybiniame polėkyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Henri Bergsonas (Henri Bergson); Politinė filosofija; Atviroji visuomenė; Socialinis teisingumas; Trukmė; Intuicija; Gyvybinis polėkis; Henri Bergson; Political philosophy; Open society; Social justice; Duration; Intuition; Vital impetus.
ENThe paper seeks to reveal the Bergson’s conception of open society. In the first part, three concrete political expressions of the open society are identified that are spreading in international relations and inside the society. The second part is aimed at showing that the open society is not a society without borders or limits and it does not pose any dangers to cherishing of identities: Bergson’s concept of duration, the source of his political philosophy, establishes identities by providing the foundation for the dynamic process of their maturation through openness. The anthropological substantiation of the open society that was begun in this part is continued in the third part of the paper that analyses the factors of closing and opening, their roots in nature, human nature and vital impetus. [From the publication]