Pozityvios procesinės valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 3 straipsnius: Lietuvos patirtis

LTPastaruoju metu Europos Žmogaus Teisių Teismas santykinai dažnai nustato, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos pažeidžia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 3 straipsnių kylančią pareigą atlikti efektyvų tyrimą dėl asmenų mirties ar nustatyti sveikatos sutrikdymą. EŽTT jurisprudencijoje nuolat akcentuojama, kad tokių įvykių tyrimas turi būti kruopštus ir greitas. Straipsnyje, analizuojant EŽTT bylas prieš Lietuvą ir kitus šaltinius, bandoma atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių Lietuvoje vykę baudžiamieji procesai (tam tikrais atvejais sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) EŽTT vertinami kaip valstybės pareigos atlikti efektyvų tyrimą nevykdymas. Straipsnyje daroma išvada, kad EŽTK pažeidimus lemia ne įstatymų kokybė, o netinkama teisinė praktika. Pagrindinės ikiteisminio tyrimo praktikos problemos, autoriaus manymu, yra šios: nepagrįstas nukentėjusiųjų skundų ir pašymų dėl būtinų proceso veiksmų atlikimo netenkinimas ar tokių veiksmų atlikimas netinkamai, pavėluotai; skubotas nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimas bei neišsamus šių sprendimų motyvavimas; proceso užvilkinimas dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir specialių žinių panaudojimo baudžiamajame procese problemas (pavedimas specialistams, ekspertams kelis kartus atlikti tuos pačius tyrimus toje pačioje byloje). Prie EŽTK pažeidimų prisideda ir netinkamas teismo procesų organizavimas: ilgos pertraukos tarp teismo posėdžių, dažnas posėdžių atidėjimas; nepagrįsti apeliacinės instancijos teismų sprendimai perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismams.Kaip atskira problema straipsnyje aptariamos EŽTT bylos, kuriose konstatuota, kad tinkamai nebuvo ištirti nukentėjusiųjų skundai dėl neteisėto pareigūnų elgesio, panaudojus perteklinę prievartą. Šių bylų analizė leidžia daryti išvadą, jog Lietuvoje, darant prezumpciją, kad pareigūnai paprastai veikia teisėtai, tokių įvykių tyrimas dažnai būna labai formalus ir neišsamus. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad galimybė nukentėjusiajam gauti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl pareigos atlikti efektyvų tyčinių smurtinių veiksmų tyrimą nevykdymo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms); Smurtiniai nusikaltimai; Nusikaltimų tyrimai; Violent crimes; Investigation.

ENIn recent times, the European Court of Human Rights has relatively often found that Lithuanian law enforcement authorities violate the obligation under Articles 2 and 3 of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms in conducting an effective investigation into the death or ill health of individuals. The jurisprudence of the ECtHR has consistently emphasized the need for a thorough and expeditious investigation of such events. The article, analyzing the ECtHR cases against Lithuania and other sources, attempts to answer the question of the reasons why criminal proceedings in Lithuania (in some cases decisions to refuse to initiate a pre-trial investigation) are assessed by the ECtHR as a breach of the state’s duty to conduct an effective investigation. The article concludes that violations of the ECHR are not caused by the quality of the law, but by inappropriate legal practice. The main problems in the practice of pre-trial investigation, in the opinion of the author, are the following: unreasonable dissatisfaction of victims with complaints and statements regarding the performance of necessary procedural steps or improper, late performance of such actions; hasty adoption of decisions to refuse to initiate pre-trial investigation and decisions to terminate pre-trial investigation and incomplete motivation of these decisions; delays in proceedings for various reasons, including problems with the use of special knowledge in criminal proceedings (instructing specialists, experts to carry out the same investigations several times in the same case) for the same investigations. Improper organization of court proceedings also contributes to violations of the ECHR: long breaks between court hearings, frequent adjournment of hearings; unreasonable decisions of appellate courts to remit a case to the courts of first instance.As a separate issue, the article discusses ECtHR cases in which it has been established that victims’ complaints about the misconduct of officials through the use of excessive force have not been properly investigated. The analysis of these cases leads to the conclusion that in Lithuania, assuming that officials usually act lawfully, the investigation of such events is often very formal and incomplete. The article draws attention to the fact that the possibility for a victim to receive compensation for pecuniary and / or non-pecuniary damage in civil proceedings does not release the state from liability for non-compliance with the obligation to conduct an effective investigation of intentional acts of violence. [From the publication]

• Baudžiamojo proceso teisė: bendroji dalis. 1 kn / Rima Ažubalytė, Raimundas Jurka, Jolanta Zajančkauskienė. Vilnius : Registrų centras, 2016. 415 p.
• COVID-19 pandemijos poveikis ikiteisminio tyrimo atlikimo teisiniam reglamentavimui ir praktinio atlikimo iššūkiai / Marina Gušauskienė. Teisė ir COVID-19 pandemija / redaktoriai Lyra Jakulevičienė, Regina Valutytė, Dovilė Sagatienė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022. P. 429-460.
• Errors of public authorities in performing the public administration duties: evolution of aproaches towards human rights in the court practice of the Republic of Lithuania / Sofia Khatsernova. Strani pravni život 2021, 65, 4, p. 631-644.
• Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti teisinio reguliavimo probleminiai aspektai / Pranas Kuconis. Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, 2012. P. 454-481.
• Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika / Audrius Juozapavičius. Teisė. 2017, t. 103, p. 22-44.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai / Gintaras Švedas, Paulius Veršekys, Justyna Levon, Darius Prapiestis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 318 p.
• Specialusis liudytojas – tarp liudytojo ir įtariamojo? / Audrius Juozapavičius. Teisė. 2020, t. 114, p. 26-48.