University as a cultural phenomenon: the paradox of being

LTStraipsnyje keliama universiteto, kaip kultūrinio reiškinio bei kultūros skleidėjo, evoliucijos problema. Tradicinį universiteto kultūros bei akademinių vertybių puoselėjimą, akcentuotą F.W.von Humboldt‘o, F. Schiller‘io, J. Šalkauskio, J. Ortega y Gasset‘o, šiandien užgožia būtinybė universitetui taikytis prie rinkos diktato. Akademikus jaudina radikali aukštojo mokslų konceptų raida - antrepreneriškojo Paslaugų Universiteto atsiradimas. Globalizuotas aukštasis mokslas tampa milijardine industrija (Alderman, 2001), jo institucijos dažnai vadinamos mokymosi įmonėmis (Aronowitz, 2000), o mokymasis bei mokslo tyrimai vertinami tik pinigine išraiška (Shumar, 1997). Į rinkos poreikių tenkinimą orientuotame Paslaugų Universitete tradicinių aukštojo mokslo vertybių vietą užima finansiniai kriterijai, dominuoja komercializuotos studijų programos, akademinė bendruomenė kuriama kontraktinių santykių pagrindu, o studentai-klientai yra suinteresuoti tik tam tikrų savo gebėjimų vystymu. Šalies, ieškančios efektyvių būdų reformuoti aukštojo mokslo sistemą, kontekste tokia perspektyva verčia ieškoti kompromisų. Siekdamas išsaugoti savo akademinę esybę ir prisidėti prie visuomenės kultūros stiprinimo, aukštasis mokslas net ir nestabilių visuomenės kultūros prioritetų fone privalo išlaikyti savo daugiasluoksnę vidinę kultūrą, kurią R. Barnett‘as (1990) apibrėžia kaip turinio - akademinės bendruomenės vertybių - ir proceso - besimokančiųjų kultūrinės patirties - sintezę. Paslaugų Universiteto kryptį pasirinkusi aukštojo mokslo institucija, norėdama tapti progresyviu aukštojo mokslo sistemos agentu, turėtų neaštrinti radikaliųjų koncepcijos nuostatų, o akcentuoti antrepreneriškos universiteto kultūros kūrimą, taip atliepdama vertybių poreikį ir akademinėje institucijoje, ir visuomenėje. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the evolution problem of a university as a cultural phenomenon and the institution that spreads the culture. Traditional approach of cherishing university culture and academic values emphasised by F.W. von Humboldt, F. Schiller, J. Šalkauskas, J. Ortega y Gasset now is being overwhelmed by the need of university to adjust to the market. The globalization of higher education is becoming an industry that is worth billions (Alderman, 2001), its institutions often are called educational enterprises (Aronowitz, 2000) and learning and science researches are evaluated only in money. (Shumar, 1997). In the University of Services that is orientated into the market demands fulfilment traditional values of higher education are overtaken by the financial criteria, commercialized study programmes are dominating, academic community is functioning on the basis of contracts' principles and students are the clients who are interested only in the development of some of their skills. Seeking to maintain its academic being and to help in strengthening social culture higher education, even in the shadow of unstable times of social culture priorities, has to sustain its many-layer culture that R. Barnett (1990) is determining as a synthesis of content – academic society values and process, learning cultural experience. The science institution which took the direction of the University of Services, seeking to become a progressive agent of higher education system, shouldn't sharpen radical concepts, but should emphasize the entrepreneur development of university culture. [From the publication]