Lietuvos istorinis pasakojimas. 1944-1953 metų partizanų perspektyva

LTModerniosios Lietuvos tautokūrai naudoto istorinio pasakojimo siužetinę sandarą, jame cirkuliavusius vaizdinius ir svarbiausias istorines figūras istorikai jau yra analizavę; jų tyrimai yra atskleidę, kaip šis pasakojimas buvo konstruojamas. Menkiau nagrinėta, kaip jis buvo reflektuojamas atskirų socialinių grupių. Straipsnyje nagrinėjama, kokį Lietuvos istorinį pasakojimą palaikė antisovietiniame ginkluotame pasipriešinime 1944–1953 m. dalyvavę partizanai. Tyrime keliamas klausimas, kaip Lietuvos istorinis pasakojimas buvo pasitelkiamas kovai stiprinti ir įamžinti. Ieškoma paralelių tarp partizanų organizacinio vienijimo ir jų santykio su istoriniais vaizdiniais bei figūromis. Apžvelgiamos istorijos interpretacijos įvairaus rango partizanų tekstuose ir aptariami pasipriešinimo dalyvių istorinės savimonės ypatumai. Tyrimo temai atskleisti pasirinkti spaudiniai (atsišaukimai, biuleteniai, laikraščiai, kiti teminiai leidiniai), nagrinėti 935 partizanų pasirinkti slapyvardžiai ir organizaciniams vienetams suteikti pavadinimai. Analizuojami visų trijų partizanų sukurtų sričių – Pietų, Rytų ir Vakarų Lietuvos – duomenys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antisovietinis pasipriešinimas; Partizaninis karas; Istorinis pasakojimas; Kolektyvinė atmintis; Istorinė tapatybė; Partizanai; Slapyvardžiai; Spaudiniai; 20 amžius; Anti-Soviet resistance; Guerrilla warfare; Partisans; Historical narrative; Collective memory; Historical identity; Nicknames; Publications; 20th century.

ENHistorians have so far analysed the historical narrative used for modern Lithuanian nationbuilding in terms of its structure, the main storylines and images, and the most important historical figures rooted in it. Previous studies have revealed how the narrative was constructed. However, less research has been done on how it was received by individual social groups. The article analyses the Lithuanian historical narrative promoted by partisans who participated in the anti-Soviet armed resistance in 1944–1953. The author discusses how the narrative was used to strengthen and perpetuate the struggle, and looks for connections between the organisational unification of the guerrilla fighters and their relationship with historical images and figures. She provides an outline of interpretations of history presented in writings by partisans of various ranks, and reveals features of the historical awareness of the resistance fighters. The main sources used for the research were publications (proclamations, bulletins, periodicals, etc) issued by the partisans. In addition, the author examines the pseudonyms used by 935 fighters, and the names that were given to their organisational units. Data from all three anti-Soviet resistance areas, southern, eastern and western Lithuania, are analysed. [From the publication]

• Ankstyvasis partizanų dainų kūrimo tarpsnis / Kostas Aleksynas. Tautosakos darbai 2009, 37, p. 125-135.
• Bandymas formuoti alternatyvą: lietuviškojo didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Prūsijos Lietuvoje XIX-XX amžių sandūroje / Vasilijus Safronovas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 23, p. 69-103.
• Dzūkijos ir Suvalkijos partizanų dainos: nacionalinė trauma ir kolektyvinė atmintis / Nerijus Brazauskas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 19, p. 416-441.
• Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai / sudarytojai. Panevėžys : Panevėžio kraštotyros muziejus, 2018. 198 p.
• Kai kurie lietuvių rezistencijos fenomeno bruožai / Arvydas Anušauskas. Genocidas ir rezistencija. 2003, 1 (13), p. 41-47.
• Karas ir šventės. Partizanų švenčių ir atmintinų datų kalendorius / Aistė Petrauskienė. Liaudies kultūra. 2018, Nr. 4, p. 77-85.
• Karo istorija ir jos svarba Lietuvos kariuomenei tarpukariu / Vytautas Jokubauskas. Karo archyvas. 2017, 32, p. 161-217, 385-390.
• Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje / Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas, Darius Staliūnas. Vilnius : Mintis, 2012. 294 p.
• "Kunigaikščių Lietuva": apie istorinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaizdinius lietuvių atminties kultūroje XIX a. gale – XX a. pirmoje pusėje / Dangiras Mačiulis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 18, p. 23-39.
• "Laisvės kovotojų prisiminimai": 1944–1953 m. partizaninio karo dalyvių vardynas / Aistė Petrauskienė. Acta museologica Lithuanica. 2015, 2, p. 201-229.
• Lietuvos partizanai 1944-1953 m / Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996. 494 p.
• Lietuvos partizanų valstybė / Vykintas Vaitkevičius, Aistė Petrauskienė. Vilnius : Alma littera, 2019. 231 p.
• Partizaninis ginkluotas pasipriešinimas ir jo slopinimas Kupiškio krašte 1944-1953 m / Edita Jankauskienė. Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai / sudarytoja Aušra Jonušytė. Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2009. P. 331-358. Vilnius: Versmė, 2016. P. 607-626.
• Partizanų bunkeris Daugėliškių miške: kompleksinių tyrimų studija ir šaltiniai / Aistė Petrauskienė, Gediminas Petrauskas, Vykintas Vaitkevičius. Raseiniai : Raseinių krašto istorijos muziejus, 2017. 246 p.
• Partizanų dainos ir nepriklausomos Lietuvos istorinis pasakojimas / Austė Nakienė. Liaudies kultūra. 2018, Nr. 6, p. 14-30.
• Partizanų vadų kolektyvinė biografija / Enrika Žilytė. Lietuvos istorijos studijos 2016, t. 38, p. 84-112.
• Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė / Irena Šutinienė. Lietuvos etnologija. 2008, 8 (17), p. 31-55.
• Suvalkijos partizanų takais / Vytautas Juodsnukis. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2000. 499 p.
• Tautinė literatūra ir tautinė valstybė / Vytautas Kubilius. Darbai ir dienos. 2003, t. 35, p. 7-18.
• Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūrėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis / Irena Šutinienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2015, Nr. 2 (37), p. 85-105.
• Vakarų Lietuvos partizanų sritis : atlasas : Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos / Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ; [parengė Edita Jankauskienė, Rūta Trimonienė, Dalius Žygelis ; žemėlapius parengė Gintautas Vaitonis ; ats. redaktorė Edita Jankauskienė]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. 311 p.
• Žuvusių Anykščių krašto partizanų žinynas / [parengė Gintaras Vaičiūnas]. Vilnius : Petro ofsetas, 2019. 363 p.