Non-routine aesthetics: a phenomenological reading of "NoRoutine Books"

LTMenininkai Vilma Samulionytė ir Gytis Skudžinskas 2014 m. įkūrė nepriklausomą leidyklą „NoRoutine Books“ (dar vadinamą „Nerutina“). Iki 2021 m. pradžios išleista 15 fotoknygų ir viena knyga be vaizdų. Leidybos ir dizaino rutinos programiškai vengiantys leidėjai kiekvieną knygą suvokia kaip mediją, kurios ypatybės, materialumas ir specifinė kalba yra prasmės kūrimo įrankiai. Visada išlaikoma 99 egzempliorių riba padeda pristatyti knygas kaip retus, kolekcionuojamus artefaktus. Be to, tai reiškia, kad knygos yra vertingi objektai ir jas skaityti reikia lėtai, patiriant malonumą, ilgai šifruojant pranešimą, kurį perteikia knygos struktūra. Siekiant pademonstruoti, kaip veikia toks skaitymas ir kaip konstruojama prasmė, straipsnyje analizuojamos penkios leidyklos knygos: Gyčio Skudžinsko Albumas, Aurelijos Maknytės Burning Slides, Arūno Kulikausko Photoobjects, Ievos Balodės Invisible Images ir Vilmos Samulionytės Liebe Oma, Guten Tag. „Skaitant“ šias penkias knygas stengiamasi parodyti, kokią vietą jos užima fotoknygų leidėjos ir kritikės Lesley A. Martin pasiūlytoje taksonomijoje, kurioje ji įvardija tris kategorijas: iš archyvinių fotografijų kuriamus naratyvus, reikšmių dėliones ir „barokinės fotoknygos formas“, priartėjančios prie menininko knygos žanro, bet panaudojančios fotografijas. „NoRoutine Books“ dizaineris Skudžinskas eksperimentuoja su raiškos variantais ir kiekvieną knygą konstruoja kaip unikalią formą, kuri geriausiai tinkama ja pristatomo kūrinio idėjai išreikšti. Pasitelkdamas fotoarchyvus jis ne tik kuria daugialypius naratyvus, bet ir knygą kaip medijos teoriją, apmąstančią kintantį fotografijos statusą skaitmeniniame amžiuje. Šiose knygose pasakojamos istorijos yra eliptiškos ir paliekančios daug erdvės skaitytojo-žiūrovo kūrybiškumui.Skaitytojas įsitraukia į istorinių galvosūkių sprendimus ir atranda užkoduotas reikšmes atlikdamas knygos struktūros numatytus performatyvius aktus. Tokių knygų skaitymas suteikia išrišimo malonumą ilgai klajojus knyga kaip žemėlapiu. O kartais jos kaip „slapto duomenų aplanko“ studijavimas sukrečia egzistencinėmis įžvalgomis, kurių knygos autoriai galėjo ir nenumatyti. Leidyklos „NoRoutine Books“ fotoknygos skaitytojo patirtį praturtina tikroviškumo ir intymaus, asmeniško pasakojimo pojūčiu. Tai leidžia įsiminti kiekvieną knygą, nepaskęstančią šiuolaikybės vaizdų ir artefaktų sraute. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fotografijų albumai; Knygos menas; Gytis Skudžinskas; Vilma Samulionytė; Aurelija Maknytė; Arūnas Kulikauskas; Ieva Balode; Menininkai; Dizainas; Photo albums; Book art; Artists; Design.

ENThe independent Lithuanian publisher NoRoutine Books, founded by Vilma Samulionytė and Gytis Skudžinskas in 2014, has produced 15 photobooks. They treat the photobook as a medium which has its own material qualities, its own language and ways of producing meaning. The strictly kept print run of 99 copies not only turns the books into rare collectible items, but also functions as a statement about the books as objects to be appreciated and read slowly, with pleasure, while taking time to decipher the message conveyed by the structure of the book. In order to demonstrate how such a reading works, the article discusses five books: Album by Gytis Skudžinskas, Burning Slides by Aurelija Maknytė, Photoobjects by Arūnas Kulikauskas, Invisible Images by Ieva Balode and Liebe Oma, Guten Tag by Vilma Samulionytė. [From the publication]