LTSparti technologijų kaita, permainos ekonominiame ir politiniame gyvenime, visuomenėje vykstantys globalizacijos procesai lemia socialinės atskirties kaip probleminio reiškinio masto didėjimą. Benamiai, bedarbiai, buvę kaliniai, skurstantys pensinio amžiaus žmonės nesijaučia pilnaverčiais visuomenės nariais, o tai turi įtakos ne tik jų pačių, bet ir kitų visuomenės narių gyvenimo kokybei. Vienas iš būdų socialiai atskirtuosius integruoti į visuomenę, atstatyti jų socialinį identitetą yra šių žmonių įtraukimas į besimokančio miesto kūrimo procesus. Šio straipsnio tikslas – nustatyti specifinius socialiai atskirtųjų asmenų mokymąsi sąlygojančius veiksnius. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pristatoma tyrimo metodika: instrumentas, imtis ir duomenų analizės metodai. Antrojoje dalyje analizuojami socialiai atskirtų asmenų mokymosi motyvai, lyginant juos su bendrosios gyventojų populiacijos nuomonėmis nagrinėjamu klausimu. Trečiojoje straipsnio dalyje ryškinama socialinės atskirties grupėms būdingų mokymosi barjerų specifika, atskleidžiant problemas, kurias būtina spręsti integruojant šias grupes į besimokančio miesto kūrimo procesus.Reikšminiai žodžiai: Karjera; Kompetencija; Career; Competence.
ENRapid change of technologies, shift in economic and political life, and globalization processes that take place in life of the public determine the expansion in the scope of social exclusion as a problematic phenomenon. Homeless, unemployed, former inmates, needy retired people do feel as fully-valuable members of society, which has impact on the quality of life of their own and other members of the public. One of the ways for integration of socially excluded people into society and restoration of their social identity is their inclusion into learning-city development processes. The aim of this article is to identify specific factors that determine learning of socially excluded people. The article is comprised of three parts. Ht first part introduces the research methodology, i.e. the instrument, the scope, and data analysis methods. The second part analyses motives of excluded individuals for learning, comparing them to the general population opinions on the issue. The third part underlines specific learning barriers and reveals problems that have to be solved in order to integrate these groups into learning-city development processes.