Lyčių lygybės politikos diskursai ir procesai savivaldoje: "gyvenimiškos būtinybės pas mus šiai dienai nėra"

LTŠiame straipsnyje pristatomi 2017–2018 metais atlikto tyrimo rezultatai apie lyčių lygybės politiką savivaldoje, analizuojant 10 savivaldybių strateginius planus ir kokybinių interviu duomenis su savivaldybių merais, administracijų, švietimo ir socialinių paslaugų vadovais ir lyčių lygybės koordinatoriais. Nacionaliniu lygiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (2013) ir Darbo kodeksas (2016) įpareigoja savivaldybes ir joms pavaldžias institucijas integruoti lyčių lygybės politikos priemones. Tačiau vietos kontekstuose teisinės-politinės nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos (Hudson and Rönnblom, 2007). Straipsnyje, taikant politikos diskursų metodologinę prieigą, tiriami lyčių lygybės politikos diskursai: kaip vietos politikoje (ne)integruojamas lyties aspektas, tenkinant gyventojų poreikius, kokios sampratos fiksuojamos (fixing) ir kaip jos susiaurinamos (shrinking), pritempiamos (stretching) arba nukreipiamos (bending) į kitas politikos sritis. Analizuojant savivaldos atstovų pasisakymus ir interpretacijas, atskleidžiami vietos kontekstų kultūriniai filtrai. Pastarieji leidžia stebėti, kokie aspektai skatina arba trukdo lyčių lygybės politikos priemonių integravimui (Lombardo, Meier, Verloo, 2010).Tyrimo rezultatai rodo, kad savivaldos lygmeniu lyčių lygybės politikos tikslų svarbumas yra pripažįstamas. Tačiau dažniausiai lyčių lygybės politika susiaurinama iki nediskriminavimo principų teisinio reglamentavimo. Vietos politikos uždaviniai ir jų įgyvendinimo rodikliai matuojami lyčiai neutraliomis sąvokomis. Kai lyties aspektas „dingsta“ vietos kontekste, siekiama paaiškinti, kad lyčių lygybė netiesiogiai integruojama į savivaldos politiką, nukreipiama arba pritempiama prie kitų socialinių problemų sprendimo sričių. Analizuojant interviu su savivaldybių atstovais medžiagą pastebėta, kad visuomenėje paplitusios kultūrinės nuostatos apie moterų ir vyrų skirtumus sustiprina tradicines lyčių normas ir stereotipines nuostatas ir tai trukdo lyčių lygybės politikos įgyvendinimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyčių lygybė; Nediskriminavimas; Lygios galimybės; Diskurso analizė; Lyties aspektas; Savivalda; Gender equality; Non-discrimination; Equal opportunities; Gender policies; Local Government.

ENThis article aims at examining policy discourses and institutional practices to implement gender equality in the local governance following the legal obligation, enshrined in the Law on Equal Opportunities for Women and Men (2013) and Labour Code (2016). Additionally, it seeks to reveal the interpretations about the meaning of gender equality and its implementation processes in specific local contexts. The analysis is based on the empirical material of qualitative research completed in 2017-2018. Specifically, strategic documents in 10 selected municipalities were analysed and interviews with mayors, directors of administration and representatives of the departments of education and social services and gender equality coordinators were conducted. By applying discourse analysis as a methodological approach, the study examined the meanings of the concept of gender equality and their interpretations. This approach allowed investigation into the gendering processes of the policy making, namely fixing, shrinking, stretching and/or bending of gender equality goals on local level. Additionally, the discourse analysis helped identifying the cultural filters, which provide insights into interpretations about support and/or obstacles for gender policies in local governance (Lombardo, Meier, Verloo, 2010).The results of the analysis suggest the persistence of gender-neutrality as the key principle articulated in the policies of local government and indicators of their implementation. Nevertheless, gendering politics in municipalities materializes by fixing gender equality goals in policy documents and shrinking them to the legal principals of non-discrimination, stretching to equal opportunities or bending to the other policy fields such as youth, aging or disability. This article contributes to the understanding of meanings of gender equality in local contexts in which the municipal actors articulate and (re)produce the normative perception about the traditional gender order and norms. [From the publication]

• Europos lyčių lygybės strategija : kintančios lyčių politikos privalumai ir grėsmės / Jolanta Reingardienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 3 (14), p. 13-27.
• Lyčių nelygybė Lietuvoje : analizė ir vertinimas remiantis Lyčių lygybės indeksu 2015 (EI GE) / Laima Andrikienė, Rūta Vaičiūnienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, Nr. 7 (1), p. 33-52.
• Lyčių politika ir gimstamumo ateitis / Jurga Bučaitė-Vilkė, Giedrė Purvaneckienė, Raimundas Vaitkevičius, Artūras Tereškinas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 287 p.