Prancūzų kultūros pėdsakai Palangoje: Palangos botanikos parko istorinis kontekstas, asmenybės ir atmintis

LTStraipsnyje atskleidžiamos prancūzų kultūros ištakos Palangoje, siejamos su grafų Tiškevičių valdymo metais. Daugiausia dėmesio skiriama Palangos botanikos parkui (1) (sukurtas XIX a. pab.) – kaip ryškiausiai iki šių dienų išlaikytai prancūzų kultūros apraiškai mieste ir Pajūrio regione. Parke aptinkami ir kiti didikų Tiškevičių užsakymu sukurti simboliai, atspindintys to meto prancūzų kultūros aktualijas. Atskleidžiama šios erdvės svarba miestui, naujame kontekste aptariami parko kūrėjo Édouardo François André kūrybos principai, iš esmės siejant juos su pirmaisiais Nepriklausomybės metais užsimezgusiu ir šiandien besitęsiančiu dialogu tarp vietos gyventojų ir parko kūrėjo, jo proanūkės Florence’os André. Siekiant įprasminti E. André kūrybą ir santykį tarp abiejų šalių, atskleidžiami garsiojo prancūzų peizažisto provaikaitės ir buvusio parko direktoriaus Antano Sebecko susirašinėjimai. Juose atsispindi konkrečių asmenybių pastangos ir jų reikšmė puoselėjant tarptautinius ryšius bei reprezentuojant prancūzų kultūrą visuomenei. Pasitelkiami straipsnio autorei F. André siųsti laiškai, kuriuose ji atsako, kuo šis parkas svarbus Palangai ir jai asmeniškai. Atskleidžiama, kaip tam tikri vieno žmogaus gyvenimo įvykiai (F. André vestuvių ceremonija Palangoje, jos prosenelio kurtame parke) tampa neatsiejama miesto istorijos dalimi, ženklinančia ir šalių tarpusavio bendrystę, tarpkultūrinius mainus. Remiamasi ir dalies (buvusių ar esamų) vietos gyventojų atsiliepimais, kaip parkas tapo miesto simboliu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miestai; Palanga; Kurortai; Parkai; Architektai; Tiškevičiai (Tyszkiewicz familie); Laiškai; Prancūzų kultūra; Eduardas Andrė (Edouard Andrė); Grafai; Cities; Resorts; Parks; Architektects; 19th century; Letters; French culture.

ENThe article focuses on the origins of French culture in Palanga, a Lithuanian seaside resort, that go back to the years of the rule of the Tyszkiewicz family. The emphasis is put on Palanga Botanical Park (created before the end of the nineteenth century) as the most significant trace of French culture present in the resort and the seaside region until now. The specific symbols in the park created according to the will of the Counts Tyszkiewicz reflect the actualities of French culture. The importance of this space in the city is revealed, and Édouard François André’s principles of park creation are discussed in a new context. They are related to the dialogue that has been established between the residents of Palanga, the park, its creator, and his granddaughter Florence André since the first years of the independence of Lithuania. In order to give a meaning to Édouard André’s creation and to the relationship between the two countries, the correspondence between the great-granddaughter of the famous French landscape designer and the former director of the park, Antanas Sebeckas, is disclosed. It reflects the endeavour of these two personalities and its value for the international relations in representing French culture to the public. Florence André’s letters to the author of this article are also an important resource as she explains the reasons why the park plays an essential role in Palanga. It is shown how certain personal life events (Florence André’s wedding ceremony in Palanga, the park created by her great-grandfather) have become an inclusive part of the history of the town and represent intercultural relations and exchanges. The article is also based on some memories and narratives of the members of the local community in which the park features as a symbol and tradition of the city. [From the publication]

• Istoriniai parkai kaip ekonominis išteklius ir investicijų objektas / Birutė Galinienė, Steponas Deveikis. Edouard'o André šiaurės parkų kelias : istoriniai parkai Lietuvoje: funkcija, meninė raiška, paveldo gaivinimas : tarptautinės konferencijos mokslo darbai. Vilnius: Edouard'o François André klubas Lietuvoje, 2011. P. 70-79.
• Komunikacinė atmintis Lietuvos didžiuosiuose miestuose / Irena Šutinienė. Atminties daugiasluoksniškumas : miestas, valstybė, regionas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 387-486, 583-588.
• Laiškai Ty : Renė ir Eduardo Andrė tekstai ir dokumentai, susiję su parkų kūrimu grafų Tiškevičių dvaruose Lietuvoje / [sudarė, spaudai parengė, komentarų tekstus parašė Vaiva Deveikienė ir Steponas Deveikis]. Vilnius : Edouard'o François André klubas Lietuvoje, 2011. 120 p.
• Lietuvos Lurdai XIX a. pab. - XXI a. pr.: nuo inovacijos iki tradicijos : disertacija / Veronika Lileikienė. Kaunas, 2006. 158, [92] p.
• Parko autentiškumo beieškant / Regimantas Pilkauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2001, t. 23, p. 49-67.
• Prancūzijos Lurdo (grotos) kilmė ir kelias į Lietuvą / Veronika Lileikienė. Tiltai. Priedas. 2007, Nr. 36, p. 184-198.
• Prancūzų kraštovaizdžio architekto ir urbanisto E. André (1840–1911) mokykla – jos idėjų įtaka ir plėtotė pasaulyje / Vaiva Deveikienė, Steponas Deveikis. Miestų želdynų formavimas 2015, Nr. 1 (12), p. 24-37.
• Prancūzų kultūros apraiškos Palangos miesto gyventojų naratyvuose / Julija Paškevičiūtė. Lituanistica. 2020, Nr. 2, p. 138-148.
• Religinė dimensija Palangos grafų Tiškevičių rūmuose / Julija Paškevičiūtė. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2018, t. 21, p. 44-76.
• Religiniai pasakojimai ir legendos apie Barborą Umiastauskaitę- Žagarietę / Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. Tautosakos darbai 2008, 35, p. 117-133.
• Religinių objektų Lietuvoje geografinių vietų analizė / Darius Liutikas. Geografijos metraštis 2014, 47, p. 103-117.