Ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimas paskelbus ekstremaliąją padėtį

LTŪkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimas, taip pat ir juridinių asmenų teisnumo ribojimas sukėlė dideles diskusijas tarp verslo subjektų, kurių veikla buvo sustabdyta ar itin apribota Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus ekstremaliąją padėtį pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymus bei Vyriausybės nutarimais Nr. 207 ir Nr. 1226 paskelbus du karantino laikotarpius ir įtvirtinus konkrečius ribojimus ūkinę veiklą vykdantiems subjektams. Didžiausias dėmesys nukrypo į šių teisių ribojimo teisėtumo vertinimą, siekiant išsiaiškinti, ar Vyriausybė turėjo teisę nustatyti tokias ūkinės veiklos sąlygas ir, ar ribojimų įtvirtinimas poįstatyminiuose teisės aktuose buvo teisiškai pagrįstas. Straipsnyje siekiama įvertinti Vyriausybės nustatytų ūkinės veiklos laisvės ir juridinių asmenų teisnumo ribojimų atitiktį teisėtumo principui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ūkinės veiklos laisvė; Juridinio asmens teisnumas; Ekstremalioji situacija; Karantinas; COVID-19; Freedom to conduct a business; Capacity of legal person; Emergency situation; Quarantine; COVID 19.

ENRestriction of freedom of economic activity and initiative provoked wide discussions among the business entities whose activities were suspended or severely restricted after the quarantine was declared twice in the territory of the Republic of Lithuania. The Government of the Republic of Lithuania Resolutions No. 207 and No. 1226, twice – for two periods of time in 2020 declared the quarantine and specific restrictions were imposed on economic entities. The main focus of this Article – to assess the legality of the restriction of these rights in order to define whether the Government of the Republic of Lithuania had the discretion to determine such conditions of economic activity and whether the establishment of restrictions in the by-laws was legally justified. The answers to these questions are particularly important in deciding or the presumptions for the application of civil liability for damage caused by the unlawful actions of public authorities. [From the publication]

• Impact of the state of emergency on social relations / Gediminas Bučiūnas, Rasa Dobržinskienė, Žaneta Navickienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2023, 34, p. 25-48.
• Įstatymo viršenybės principo užtikrinimas administracinėje teisėkūroje specialiosios kompetencijos būtinybės atvejais / Laura Paškevičienė. Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui / atsakingoji redaktorė Eglė Bilevičiūtė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. P. 126-154.
• Korektiško teises principų taikymo prielaidos / Giedrė Lastauskienė. Teisė. 2012, t. 85, p. 45-60.
• Pirmos, antros ir ketvirtos COVID-19 pandemijos bangų metu Lietuvoje taikytų ribojimų ir draudimų vertinimas / Gintautas Valickas, Kristina Vanagaitė, Gintaras Švedas. Teisė. 2023, t. 127, p. 8-24.
• Restrictions during pandemic: justified but is it lawful? / Andra Mažrimaitė, Vytautas Pasvenskas. Teisės mokslo pavasaris. 2021, 2021, p. 70-91.
• Ūkinės veiklos laisvės konstitucinė doktrina / Toma Birmontienė. Konstituciniai ekonominės laisvės pagrindai ir kitos konstitucinės jurisprudencijos problemos. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2010. P. 10-52, 146-190.