Judėjimo laisvės suvaržymai Lietuvoje per COVID-19 pandemiją tarptautinės teisės požiūriu

LTNors daugumoje pasaulio šalių COVID-19 pandemijos metu taikyti beprecedenčiai įvairių žmogaus teisių ribojimai daugeliu atvejų buvo būtini, jie sulaukia praktikų ir mokslininkų kritikos dėl taikymo apimties ir proporcingumo. Vienos iš tokių žmogaus teisių – judėjimo laisvės – ribojimai Lietuvoje ir kai kuriose kitose užsienio valstybėse buvo taikomi itin griežtai ir apėmė užsieniečių atvykimo į šalį uždraudimą, Lietuvos piliečių išvykimo uždraudimą, priverstinę ir savanorišką izoliaciją. Šie apribojimai sukėlė rimtas pasekmes ne tik Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių laisvo asmenų judėjimo principo įgyvendinimui, bet ir pačių Lietuvos piliečių teisėms. Taikant apribojimus atsirado naujos, nei moksle, nei praktikoje dar nevartotos sąvokos, tokios kaip „būtinosios kelionės“. Straipsnyje nagrinėjama 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 įvestų judėjimo laisvės apribojimų atitiktis tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei judėjimo per sieną ir šalies viduje srityse. Atliktas tyrimas parodė, kad, nors pirmojo karantino metu Lietuvoje taikyti itin griežti judėjimo laisvės apribojimai, draudę tiek užsieniečiams atvykti, tiek ir Lietuvos piliečiams išvykti, tačiau kartu taikytos išimtys leidžia teigti, kad jie buvo proporcingi siekiamiems tikslams – apsaugoti visuomenės sveikatą. Vis dėlto Lietuva nesilaikė visų Europos Komisijos rekomendacijų, kuriomis siūlyta taikyti platesnį atvykstančių užsieniečių išimčių sąrašą. Be to, ateityje susidūrus su panašiomis krizėmis, iš pradžių rekomenduotina taikyti švelnesnius ribojimus ir juos griežtinti tik esant neigiamiems situacijos pokyčiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Judėjimo laisvė; Ekstremali padėtis; Karantinas; COVID-19; Laisvas asmenų judėjimas; Teisė išvykti iš savo šalies; Freedom of movement; Emergency situation; Lockdown; COVID 19; Free movement of persons; Right to leave own country.

ENUnprecedented restrictions on exercise of certain human rights applied in many countries of the world during the COVID-19 pandemic to combat the virus, although in most cases crucial to haltering the spread of infection, attract criticism from practitioners and researchers concerning the scope of these restrictions and their proportionality. Freedom of movement as one of such human rights was severely restricted in Lithuania and a few other countries and included prohibition of entry for foreigners, a ban on departure of Lithuanian nationals, several restrctions on movement within the country, compulsory isolation and self-isolation. These restrictions had a significant negative impact not only on the implementation of the free movement principle of the European Union nationals and their family members, but also on the rights of Lithuanian citizens. Sometimes restrictions applied or relied on new notions (e.g. essential travel), not familiar to practioners or scientists before the pandemic. The Article analyses the compatibility of restrictions on freedom of movement introduced by the Government Resolution No. 207 of 14 March 2020 vis-à-vis the international and EU law on two aspects: movement through borders and within the country.The analysis demonstrated that despite particularly restrictive measures for entry of foreigners and departure of nationals, applied by Lithuania during the first lockdown, these restrictions could be considered as proportionate to the objective sough by virtue of numerous exceptions made available along the restrictions. However, Lithuania did not follow all recommendations of the European Commission suggesting the application of a much broader list of exceptions. In case of future crisis, less restrictive measures should firstly be applied, and tightened only if the situation shows negative developments. [From the publication]

• Judumo ribojimai ir transnacionalinės šeimos: kaip COVID-19 pandemija paveiks šeimas ir vaikų globą? / Irena Juozeliūnienė, Gintė Martinkėnė, Irma Budginaitė-Mačkinė, Laimutė Žilinskienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 325-334.
• The Role of public opinions on society security: a socio-cultural approach / Vytautas Šlapkauskas. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2021, 28, p. 156-165.