LTŠiame straipsnyje, vadovaujantis empirinio tyrimo rezultatais, atliekama įvairių švietimo subjektų interesų dermės bei jų trūkumų priežasčių paraiška rengiant moksleivius studijoms aukštojoje mokykloje. Siekiant šio tikslo, išryškinami švietimo subjektai kaip individų klasteriai bei jų interesai vertinant mokyklos veiklą moksleivių pasirengimo studijoms aukštojoje mokykloje aspektu, analizuojama jų dermė bei jos trūkumo priežastys. Straipsnyje diskutuojama, ar įmanoma tikėtis, jog įvairūs švietimo subjektai (mokiniai, tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo politikai ir vadybininkai), mokinių rengimo studijuoti aukštojoje mokykloje aspektu gali turėti bendrus interesus. Pastarajame kontekste ieškoma šios dermės trūkumo priežasčių. Akcentuojamas bendrojo lavinimo ir aukštosios mokyklų sanglaudos galimybės. Straipsnyje pateikiami švietimo subjektų vertinimai, kas jiems yra sunkiausia. Pirmojoje vietoje – mokykla yra valstybinė, nereikia mokėti už mokslą, antrojoje pozicijoje – egzaminų rezultatai užtikrina tolesnį mokymąsi aukštojoje mokykloje. Švietimo subjektai kaip svarbius nurodo ir lygias galimybes įgyti išsilavinimą, mokykloje vaikai apsaugoti nuo įvairių kvaišalų ir t.t. Švietimo subjektams visiškai nesvarbu, ar mokykloje vaikai dėvi uniformas, išmoksta piešti, suprasti meną. Plačiau apie įvairius švietimo subjektų interesus bei vertinimą galima susipažinti šio straipsnio pateiktose priedų lentelėse. Straipsnio pabaigoje autorius daro išvadą, kad švietimo subjektai suprantami kaip individai, socialinės grupės ar organizacijos, kurie yra įtraukiami į švietimo veiklą, pasižymintys savo specifiniais sugebėjimais ir veiklos kokybe, bendradarbiaujantys juos supančioje aplinkoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vidurinės mokyklos; Aukštasis mokslas; Interesų dermė; Secondary school; Higher education; Congruence of interests.
ENOn the basis of empiric research results, this article provides a query on causes for coherence and faults of various interests of education stakeholders when preparing schoolchildren for studies in schools of higher education. Education stakeholders are presented as clusters of individuals and their interests are analyzed in light of evaluating activity of a school in preparing schoolchildren for further studies; also the causes for availability or insufficiency of coherence are analyzed. The article discusses a possibility to expect that various education stakeholders (schoolchildren, parents, teachers, headmasters, education policy-makers, and managers)—from the angle of preparing schoolchildren for studies—may have joint interests. The causes for insufficient coherence are sought. Also, cohesion of secondary and higher education institutions is accentuated. The article provides evaluation of education stakeholders and the greatest challenges. First of all, schools are public, there is no fee for education; secondly, exam results ensure further education in a school of higher education. Education stakeholders also identify equal opportunities to education, safeguarding children from drugs at school, and etc. as important components. It is completely of no importance to education institutions whether schoolchildren wear uniforms at schools, learn to draw, or understand art. Annexes provide more information on various interests of education institutions and their evaluation. At the end, the author makes a conclusion that education stakeholders are perceived as individuals, social groups or organizations that are involved into educational activity; are distinguished by their specific abilities and quality of activity; and cooperating in the surrounding environment.