The Architectural legacy of Stanisław Bukowski in Vilnius - a contribution to further research
LTStraipsnyje pateikiama išsami Stanisławo Bukowskio – architekto, miesto inžinieriaus, paminklosaugininko ir Varšuvos technologijos universiteto Architektūros fakulteto absolvento (1933) – kūrybinė biografija. Bukowskis gyveno ir dirbo Vilniuje 1936–1945 metais. Sebastiano Wicherio 2009 m. publikuota monografija Gyventi architektūra. Stanisławo Bukowskio (1904–1979) gyvenimas ir kūryba šiandien reikalauja patikslinimų ir papildomų Vilniaus periodo palikimo tyrimų. 1936–1940 m. laikotarpiu Stanisławas Bukowskis dirbo Vilniaus miesto urbanistinio planavimo ir vystymo biure, kuriam vadovavo Varšuvos architektas Romualdas Guttas. Būdamas atsakingas už erdvinę architektūrą, jis dalyvavo daugelyje projektų, pavyzdžiui, Katedros aikštės (1936–1937), Pirmosios baterijos Arklių gatvėje ir Piligrimų tako pertvarkymo darbuose. Be to, projektavo viešuosius pastatus, gyvenamųjų namų kompleksus ir buvo įsitraukęs į paminklų konservavimo darbus. 1937 m. Bukowskiui buvo įteiktas aukščiausias architektūros konkurso apdovanojimas už karališkojo mauzoliejaus Vilniaus arkikatedroje projektą, kuriam nusileido net tuometinio Vilniaus miesto architekto Stefano Narębskio konkursinis darbas. Kartu su R. Guttu jie suprojektavo funkcionalistinio stiliaus mokyklos pastatą Liepkalnyje (1938–1939) ir pagrindinius šiandien neišlikusio stadiono vartus Piromonte (1938). Taip pat jis suprojektavo bei prisidėjo projektuodamas du modernistinius pastatus: Dambrovskio g. 14 (dab. A. Jakšto g. 14) esančius apartamentus M. Deul kompanijos darbuotojams ir Akmenų g. 5 šalia Tauro kalno esančią vilą, kurią jis suprojektavo kartu su Mose Cholemu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nuo 1940 m. balandžio iki gruodžio Kauno rajono vykdomasis komitetas paskyrė Bukowskį planuoti ir projektuoti šalia Kauno esantį Kulautuvos kurortą.Tuo pat metu jis rengė rekonstrukcinį projektą, pagal kurį vietinė Šv. Petro koplyčia turėjo būti paversta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Jis liko gyventi Vilniuje kartu su savo Balstogėje gimusia žmona Placyda Siedlecka-Bukowska – Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto absolvente. 1941 m. balandžio 15 d. Bukowskis buvo paskirtas Vilniaus miesto matavimo ir planavimo valdybos pirmuoju sekretoriumi. Apie tris kitus Bukowskio gyvenimo metus nieko nežinoma. Iki pat sovietams atkovojus Vilnių jis galimai dirbo Vokietijos urbanistinio planavimo biure. Nuo 1945 m. sausio 30 d. iki kovo 1 d. Bukowskis dirbo Respublikiniame projektavimo ir planavimo treste Vilniuje kaip vyriausiasis architektas ir atsakingasis sekretorius. 1945 m. balandį jis su žmona persikėlė į Balstogę, kur ėmėsi pamiklų restauravimo ir architektūrinio projektavimo darbų. Profesinė veikla Vilniuje Bukowskio architektūrinei karjerai buvo itin svarbi. Vilniuje įgyta patirtis neabejotinai turėjo itin didelę įtaką jo vėlesnei veiklai Balstogėje. Lenkijos ir Lietuvos tyrėjų neseniai atrasta archyvinė medžiaga kviečia imtis tolesnių Bukowskio kūrybinio palikimo tyrimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Stanisław Bukowski (Stanislavas Bukovskis); Architektai; Modernioji architektūra; Architektūra; Urbanistinis planavimas; Paminklai; Meninis gyvenimas; Tarpukaris; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Architects; Modern architecture; Architecture; Urban planning; Monuments; Artistic life; Interwar period.
ENThis article is a supplement to the author‘s monograph entitled Żyć architekturą. Życie i twórczości Stanisława Bukowskiego (1904–1979), published in 2009. The author presents the less known activity of Bukowski as an architect, town planner and conservator of monuments in Vilnius and its area in the years 1936–1945. [From the publication]
- Kościoły i klasztory rzymskokatolickie dawnego województwa wileńskiego / redakcja naukowa. Kraków : Międzynarodowe Centrum Kultury, 2005-2011. 4 t.
- Kresy nowoczesne: architektura na ziemiach wschodnich II Rzeczypospolitej 1921-1939 / Michał Pszczółkowski. Łódź : Księży Młyn Dom Wydawniczy, 2016. 260 p.
- Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė / Rasa Antanavičiūtė. Vilnius : Lapas, 2019. 438 p.
- (Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai : parodos katalogas, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018 m. liepos 12 d. - rugsėjo 16 d. / sudarytojai. Vilnius : Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018. 79 p.
- Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918-1940 / sudarė Marija Drėmaitė. Vilnius : Lapas, 2018. 299 p.
- Urban development in Vilnius during the Second World War / Rasa Antanavičiūtė. Art and artistic life during the two world wars. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. P. 319-350.
