Henryk Kuna and Tymon Niesiołowski - new trends in the artistic culture of Vilnius in the 1930s

LTTapytoją Tymoną Niesiołowskį (1882–1965) ir skulptorių Henryką Kuną (1879–1945) būtų galima laikyti ryškiausiomis asmenybėmis XX a. 4 deš. Vilniaus meno scenoje. Jie buvo susiję tiek kūrybinio bendradarbiavimo, tiek ir asmeninės draugystės ryšiais (būtent Niesiołowskis 1945 m. pervežė jau mirtinai sergantį Kuną į Torunę, kur jie kartu dalyvavo Dailės fakulteto atidaryme naujai įkurtame Mikalojaus Koperniko universitete). Jų kūryba bei pedagoginė veikla Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete prisidėjo prie savotiško XX a. 4 deš. Vilniaus mene įvykusio pavėluoto avangardinio meno atgimimo. Jų veikla paskatino atsinaujinti visą Vilniaus meno mokyklą, kuri jungė klasikines Ferdynando Ruszczyco ir jo sekėjų propaguotas tradicijas su Paryžiaus bei kituose Europos meno centruose vystytomis šiuolaikinio meno tendencijomis ir kryptimis. Niesiołowskis buvo žinomas kaip progresyvus menininkas (jaunystėje jis bendradarbiavo su formistais ir grupe „Ritmas“) ir savo originalia kūryba inspiravo ištisą tapybos kryptį. Dailės fakulteto Skulptūros katedroje 4 deš. įvyko svarbus posūkis. Anksčiau, vadovaujant Bolesławui Balzukiewicziui, katedroje vyravo akademizmas ir inovatyviomis kryptimis net nekvepėjo. Tačiau paskyrus Kuną ypatinguoju profesoriumi ir jam perėmus Skulptūros katedros vadovo pareigas, edukacinė programa ėmė keistis. Tai leido jauniesiems skulptoriams identifikuoti savo kūrybą su įvairiomis moderniosios plastikos kryptimis. Nei Niesiołowskis, nei Kuna nepriklausė vietiniam Vilniaus menininkų ratui (Niesiołowskis į Vilnių iš Zakopanės atvyko 1926 m., o Vilniuje dirbęs Kuna tebegyveno Varšuvoje), tad jų asimiliacija Vilniaus kultūroje, ypač konservatyvesniuose jos ratuose, anaiptol nebuvo lengva ir paprasta.Be kitų dalykų, tą iliustruoja dramatiška Adamui Mickiewicziui skirto paminklo lemtis – šis Kunos pasiūlytas projektas taip ir liko nebaigtas. Tokie konfliktai ir prieštaravimai liudija apie sudėtingą lenkiškojo laikotarpio Vilniaus meninės kultūros situaciją. Ši kultūrinė situacija anaiptol nebuvo vienpusė ir integrali – joje reiškėsi įvairios grupės ir kryptys, o neįprastų ir vietinei sąmonei svetimų kūrinių recepcija buvo itin problemiška. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus meno mokykla (Vilnius art school); Henrykas Kuna (Henryk Kuna); Tymonas Niesiołowskis (Tymon Niesiołowski); Menininkai; Meninis gyvenimas; Artistic life; Vilnius; Kaunas; Artists.

ENIn the 1930s, the painter Tymon Niesiołowski and the sculptor Henryk Kuna were considered the most striking figures in the fine arts field in Vilnius. They were tied together not only by the bonds of creative consolidation, but also by personal friendship. Their work, as well as their pedagogical activity in the Department of Fine Arts of Stephen Báthory University, contributed, one might say, to the “late revival of the avant-garde” that took place in the artistic culture of Vilnius in the 1930s. [From the publication]

• Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum / Algė Andriulytė ; iš lenkų kalbos vertė D. Balašaitienė, G. Židonis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 464 p.
• (Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai : parodos katalogas, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018 m. liepos 12 d. - rugsėjo 16 d. / sudarytojai. Vilnius : Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018. 79 p.