Sources and contexts of modernism in the art of Vilnius in the interwar period

LTStraipsnyje bandoma apibrėžti „Vilniaus modernizmo“ sąvoką ir jos ankstyviausias apraiškas įvairiose, net prieštaringose formuluotėse. Identifikuojami moderniojo meno pokario Vilniuje šaltiniai ir meniniai, istoriniai bei ideologiniai Vilniaus modernizmo kaip dinamiškai kintančio fenomeno kontekstai – nuo vėlyvojo simbolizmo ir neoklasicizmo iki grynai avangardinio meno. Tyrime atsižvelgiama į originalius teoretinius pareiškimus / manifestus, meno kūrinius bei jų tuometines interpretacijas. Pokario Vilniuje vyravo trys skirtingos moderniojo meno versijos: 1) kaip latentinė, tačiau itin efektyvi visaapimanti vizualinės (ir verbalinės) propagandos formuluotė, susiformavusi Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo (Janas Bułhakas, Ferdynandas Ruszczycas ir kiti Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto profesoriai); 2) kaip asimiliuotas to paties periodo Sankt Peterburgo klasicizmas kolektyvinėje sąmonėje, išsivystęs į „Vilniaus mokyklą“ ir atitinkamą istoricizmą; 3) kaip grynai avangardinis ir universalus reiškinys, kadangi rėmėsi tiek Vakarų, tiek Rusijos šaltiniais. Pastaroji traktuotė buvo atmesta lokaliai kaip pernelyg radikali – jai buvo primetama „meninio bolševizmo“ (kad ir ką tai turėjo reikšti) stigma, nors Władysławas Strzemińskis griežtai atsiribojo nuo to meto sovietinio meno ir aršiai kritikavo jo kūrėjus. Pirmoji Naujojo meno paroda Vilniuje buvo pirma ir tuo pačiu paskutinė avangardiškos modernybės apraiška 3 deš. Vilniuje. Svarbu pabrėžti, kad joje buvo labai aiški nuoroda į tradiciją. Joje galima buvo aptikti įvairių meninių, istorinių ir ideologinių dinamiškai besikeičiančio Vilniaus modernizmo kontekstų – nuo istoricizmo ir neoklasicizmo iki svarbaus avangardinio meno epizodo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus modernizmas; Vilniaus dailininkų draugija; Stepono Batoro universitetas (Stephen Báthory University in Vilnius); Pirmoji naujojo meno paroda Vilniuje; Istoricizmas; Avangardas; Vilnius modernism; Vilnius Society of Visual Artists; Faculty of Fine Arts of Stephen Báthory University; First New Art Exhibition in Vilnius; Avant-garde; Historicism.

ENThe paper is an attempt to define the term “Vilnius modernism”, its earliest manifestations in various, and even contradictory, formulas. The sources of modern art in Vilnius after the end of the Great War, artistic, historical and ideological contexts of the dynamically changing phenome non of Vilnius modernism – from late symbolism, through neoclassicism, to strictly avant-garde art – are indicated. Both theoretical declarations/manifestoes as well as works of art and their interpretations at that time are taken into account. [From the publication]

• Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum / Algė Andriulytė ; iš lenkų kalbos vertė D. Balašaitienė, G. Židonis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 464 p.
• The Heritage of Vilnius in the Eyes of German Art Historians during World War I / Laima Laučkaitė ; translation from Lithuanian into English by Aušra Simanavičiūtė. Apologeten der Vernichtung oder "Kunstschützer"? : Kunsthistoriker der Mittelmächte im Ersten Weltkrieg / herausgegeben von Robert Born und Beate Störtkuhl. Köln: Böhlau, 2017. P. 141-158.
• Vilniaus dailė Didžiojo karo metais / Laima Laučkaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 223 p.